till 2023-01-09

content/darbā/brailis.md

@@ -0,0 +1,24 @@
++++
+date = '2022-06-07'
+draft = false
+tags = ['brailis']
+categories = ['darbā']
+title = 'Žemaitėšks brailis'
++++
+
+ŽKD patvėrtėna žemaitėška brailė rašta varėjanta.
+
+![ŽKD patvėrtėnėms](/images/brailis.png)
+
+### Pradė 2021-12-07
+
+Harris Mowbray, stodėnts ėš Amerėkas, dėrb dėdeli darba pritaikīdams brailė rašta mažuoms kalbuoms. Tǡp pat ė žemaiťiu kalbā.
+
+### Papėldėms 2022-06-14
+
+⠣⠑⠍⠁⠊⠞⠱ ⠞⠕⠗ ⠃⠗⠁⠊⠇⠜ ⠗⠁⠮⠞⠁ ⠜⠗⠛⠜⠲ ⠁⠞⠱⠎ ⠩⠊⠑⠎⠕⠎ ⠜ ⠃⠳⠎ ⠅⠝⠊⠝⠛⠜⠅⠜ ⠣⠑⠍⠁⠊⠞⠜⠮⠅⠡ ⠁⠅⠇⠪⠎⠑⠍⠎
+
+Žemaitėškā brailė rašto. Harris Mowbray sokorta aplėkacėjė pargoldīmou (dā vēk so kliauzuom).
+
+https://letterly.github.io/alphabet-converter.html
+

content/skaitėnē/2022-metu-plans.md

@@ -0,0 +1,21 @@
++++
+date = '2022-12-31'
+draft = false
+title = 'Metu planā'
++++
+
+2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.
+
+Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.
+
+Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė...
+
+Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.
+
+Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.
+
+Kėtė metā... Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.
+
+Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.
+
+Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤

content/skaitėnē/diel-laikraste-ruoda.md

@@ -0,0 +1,21 @@
++++
+date = '2023-01-09'
+draft = false
+tags = ['spauda']
+title = 'Diel laikraštė „Ruoda“'
+images = ['/images/ruoda.jpg']
++++
+
+2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.
+
+Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.
+
+Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.
+
+Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo
+
+### PAPĖLDĪMS 2024-01-04
+
+Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs
+
+[www.ruoda.lt](http://www.ruoda.lt)

content/skaitėnē/kalba-tarmie.md

@@ -0,0 +1,20 @@
++++
+date = '2023-01-06'
+draft = false
+tags = ['statusos']
+categories = ['pamėslėjėmā']
+title = 'Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook'
++++
+
+<...> Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃
+
+Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.
+
+Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.
+
+Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.
+
+Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.
+
+Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.
+

content/skaitėnē/matuonite-dunininkus.md

@@ -0,0 +1,20 @@
++++
+date = '2022-12-21'
+draft = false
+tags = ['bendrėnė rašība']
+categories = ['bėndrėnė rašība vagol īpatībės']
+title = 'Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus'
+images = ['/images/regresivenes-selpniejems.jpg']
++++
+
+Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs. 
+
+Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:
+- tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos
+- induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.
+- pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?
+
+Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.
+
+_Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots_
+

public/404.html

@@ -135,7 +135,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/aple/index.html

@@ -152,7 +152,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/categories/bėndrėnė-rašība-majedniems-ruodbalsiems/index.html

@@ -224,7 +224,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/categories/bėndrėnė-rašība-majedniems-ruodbalsiems/index.xml

@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/categories/bėndrėnė-rašība-majedniems-ruodbalsiems/skaitėnē/2/index.html

@@ -206,7 +206,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/categories/bėndrėnė-rašība-vagol-īpatībės/index.html

@@ -131,6 +131,11 @@
     <h3>2022</h3>
     <ul>
         
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/">Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</a>
+            <time class="date-meta">2022-12-12</time>
+        </li>
+        
         <li>
             <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/">Darīkem, darīket</a>
             <time class="date-meta">2022-03-12</time>
@@ -162,7 +167,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/categories/bėndrėnė-rašība-vagol-īpatībės/index.xml

@@ -7,7 +7,7 @@
    <generator>Hugo -- gohugo.io</generator>
    <language>sgs</language>
    <copyright>CC BY-SA 4.0</copyright>
-   <lastBuildDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
+   <lastBuildDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
    
        <atom:link href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-vagol-i%CC%84pati%CC%84b%C4%97s/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" />
    
@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/categories/darbā/index.html

@@ -131,6 +131,11 @@
     <h3>2022</h3>
     <ul>
         
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/brailis/">Žemaitėšks brailis</a>
+            <time class="date-meta">2022-06-12</time>
+        </li>
+        
         <li>
             <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/bendrene-zemaitiu-rasiba/">Bėndrėnės žemaitiu rašības pruojekts</a>
             <time class="date-meta">2022-02-12</time>
@@ -174,7 +179,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/categories/darbā/index.xml

@@ -7,7 +7,7 @@
    <generator>Hugo -- gohugo.io</generator>
    <language>sgs</language>
    <copyright>CC BY-SA 4.0</copyright>
-   <lastBuildDate>Tue, 15 Feb 2022 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
+   <lastBuildDate>Tue, 07 Jun 2022 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
    
        <atom:link href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/categories/darba%CC%84/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" />
    
@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/categories/index.html

@@ -130,11 +130,11 @@
         
             <li><a href="b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a> <span class="count">(13 īrašā)</span></li>
         
-            <li><a href="b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-vagol-i%CC%84pati%CC%84b%C4%97s">bėndrėnė rašība vagol īpatībės</a> <span class="count">(2 īrašā)</span></li>
+            <li><a href="b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-vagol-i%CC%84pati%CC%84b%C4%97s">bėndrėnė rašība vagol īpatībės</a> <span class="count">(3 īrašā)</span></li>
         
-            <li><a href="darba%CC%84">darbā</a> <span class="count">(3 īrašā)</span></li>
+            <li><a href="darba%CC%84">darbā</a> <span class="count">(4 īrašā)</span></li>
         
-            <li><a href="pam%C4%97sl%C4%97j%C4%97ma%CC%84">pamėslėjėmā</a> <span class="count">(4 īrašā)</span></li>
+            <li><a href="pam%C4%97sl%C4%97j%C4%97ma%CC%84">pamėslėjėmā</a> <span class="count">(5 īrašā)</span></li>
         
             <li><a href="rakonda%CC%84">rakondā</a> <span class="count">(2 īrašā)</span></li>
         
@@ -157,7 +157,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/categories/index.xml

@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/categories/pamėslėjėmā/index.html

@@ -141,6 +141,11 @@
             <time class="date-meta">2023-03-12</time>
         </li>
         
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/">Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</a>
+            <time class="date-meta">2023-01-12</time>
+        </li>
+        
     </ul>
 
     
@@ -179,7 +184,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/categories/pamėslėjėmā/index.xml

@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/categories/rakondā/index.html

@@ -169,7 +169,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/categories/rakondā/index.xml

@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/categories/tauta/index.html

@@ -157,7 +157,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/categories/tauta/index.xml

@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/darbā/bendrene-zemaitiu-rasiba/index.html

@@ -193,6 +193,8 @@ Kertènis Žemaiťiu kalbuos instėtota pruojekts. Vėsas ruodas ēt tik aple t
         </li>
         <li>
         
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/brailis/">Žemaitėšks brailis <i class="fa fa-chevron-circle-right"></i> </a>
+        
         </li>
     </ul>
 </section>
@@ -216,7 +218,7 @@ Kertènis Žemaiťiu kalbuos instėtota pruojekts. Vėsas ruodas ēt tik aple t
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/darbā/brailis/index.html

@@ -0,0 +1,262 @@
+<!doctype html>
+
+<html lang="sgs">
+
+<head>
+  <title>Žemaitėšks brailis - Žemaitėšks alkierios</title>
+  <meta charset="utf-8" />
+<meta name="viewport" content="width=device-width, initial-scale=1" />
+<meta name="description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios." />
+<meta name="author" content="Žemaitiu kalbuos instituts" /><meta property="og:url" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/brailis/">
+  <meta property="og:site_name" content="Žemaitėšks alkierios">
+  <meta property="og:title" content="Žemaitėšks brailis">
+  <meta property="og:description" content="ŽKD patvėrtėna žemaitėška brailė rašta varėjanta.
+Pradė 2021-12-07 Harris Mowbray, stodėnts ėš Amerėkas, dėrb dėdeli darba pritaikīdams brailė rašta mažuoms kalbuoms. Tǡp pat ė žemaiťiu kalbā.
+Papėldėms 2022-06-14 ⠣⠑⠍⠁⠊⠞⠱ ⠞⠕⠗ ⠃⠗⠁⠊⠇⠜ ⠗⠁⠮⠞⠁ ⠜⠗⠛⠜⠲ ⠁⠞⠱⠎ ⠩⠊⠑⠎⠕⠎ ⠜ ⠃⠳⠎ ⠅⠝⠊⠝⠛⠜⠅⠜ ⠣⠑⠍⠁⠊⠞⠜⠮⠅⠡ ⠁⠅⠇⠪⠎⠑⠍⠎
+Žemaitėškā brailė rašto. Harris Mowbray sokorta aplėkacėjė pargoldīmou (dā vēk so kliauzuom).
+https://letterly.github.io/alphabet-converter.html">
+  <meta property="og:locale" content="sgs">
+  <meta property="og:type" content="article">
+    <meta property="article:section" content="darbā">
+    <meta property="article:published_time" content="2022-06-07T00:00:00+00:00">
+    <meta property="article:modified_time" content="2022-06-07T00:00:00+00:00">
+    <meta property="article:tag" content="Brailis">
+    <meta property="og:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
+
+
+  <meta name="twitter:card" content="summary_large_image">
+  <meta name="twitter:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
+  <meta name="twitter:title" content="Žemaitėšks brailis">
+  <meta name="twitter:description" content="ŽKD patvėrtėna žemaitėška brailė rašta varėjanta.
+Pradė 2021-12-07 Harris Mowbray, stodėnts ėš Amerėkas, dėrb dėdeli darba pritaikīdams brailė rašta mažuoms kalbuoms. Tǡp pat ė žemaiťiu kalbā.
+Papėldėms 2022-06-14 ⠣⠑⠍⠁⠊⠞⠱ ⠞⠕⠗ ⠃⠗⠁⠊⠇⠜ ⠗⠁⠮⠞⠁ ⠜⠗⠛⠜⠲ ⠁⠞⠱⠎ ⠩⠊⠑⠎⠕⠎ ⠜ ⠃⠳⠎ ⠅⠝⠊⠝⠛⠜⠅⠜ ⠣⠑⠍⠁⠊⠞⠜⠮⠅⠡ ⠁⠅⠇⠪⠎⠑⠍⠎
+Žemaitėškā brailė rašto. Harris Mowbray sokorta aplėkacėjė pargoldīmou (dā vēk so kliauzuom).
+https://letterly.github.io/alphabet-converter.html">
+
+<meta name="generator" content="Hugo 0.140.1">
+    
+    <link rel="shortcut icon" href="/images/logo_mini.png" />
+  
+    <script id="MathJax-script" async src="https://cdn.jsdelivr.net/npm/mathjax@3/es5/tex-mml-chtml.js"></script>
+    <script src="/js/mathjax-config.js" defer></script>
+    <script src="https://cdnjs.cloudflare.com/polyfill/v3/polyfill.min.js?features=es6"></script>
+
+  <link rel="stylesheet" href="/css/normalize.min.css" />
+  <link rel="stylesheet" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/fontawesome/css/all.min.css" />
+  
+    
+    <link href="//fonts.googleapis.com/css?family=Andika" rel="stylesheet">
+  
+  
+  <link rel="stylesheet" type="text/css" href="/css/styles.css" />
+</head>
+
+<body>
+  <div id="container">
+    <header>
+      
+<div class="site_logo featured_image">
+    <a href="/">
+        <img class="" src="/images/logo.png">
+    </a>
+</div>
+
+      <h1>
+        <a href="/">Žemaitėšks alkierios</a>
+      </h1>
+
+      <ul id="social-media">
+             <li>
+               <a href="https://www.facebook.com/zemaitiukalbuosintituts" title="Facebook">
+               <i class="fab fa-facebook fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+             <li>
+               <a href="https://s.arns.lt/@zki" title="Mastodon">
+               <i class="fab fa-mastodon fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+             <li>
+               <a href="https://tv.arns.lt/c/zemaitiu_kalbuos_instituts" title="Peertube">
+               <i class="fa fa-video fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+      </ul>
+      
+      <p><em>Žemaitiu kalbuos instituts</em></p>
+      
+    </header>
+
+    
+<nav>
+    <ul>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/skait%C4%97ne%CC%84/">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Skaitėnē</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="active" href="/darba%CC%84/">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Darbā</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/categories/rakonda%CC%84">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Rakondā</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/categories">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Kateguorėjės</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/tags">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Žīmas</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+    </ul>
+</nav>
+
+
+    <main>
+
+
+
+
+<article>
+
+    <h1>Žemaitėšks brailis</h1>
+
+    
+      <aside>
+    <ul>
+        <li>
+            <time class="post-date" datetime="2022-06-07T00:00:00Z">2022-06-12</time>
+        </li>
+        
+        
+        <li>
+            Kateguorėjės:
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/categories/darba%CC%84">darbā</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        
+        <li>
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/tags/brailis">#brailis</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        <li>Skaitītė 1 min.</li>
+    </ul>
+</aside>
+
+    
+
+    
+      
+
+    
+
+    <p>ŽKD patvėrtėna žemaitėška brailė rašta varėjanta.</p>
+<p><img src="/images/brailis.png" alt="ŽKD patvėrtėnėms"></p>
+<h3 id="pradė-2021-12-07">Pradė 2021-12-07</h3>
+<p>Harris Mowbray, stodėnts ėš Amerėkas, dėrb dėdeli darba pritaikīdams brailė rašta mažuoms kalbuoms. Tǡp pat ė žemaiťiu kalbā.</p>
+<h3 id="papėldėms-2022-06-14">Papėldėms 2022-06-14</h3>
+<p>⠣⠑⠍⠁⠊⠞⠱ ⠞⠕⠗ ⠃⠗⠁⠊⠇⠜ ⠗⠁⠮⠞⠁ ⠜⠗⠛⠜⠲ ⠁⠞⠱⠎ ⠩⠊⠑⠎⠕⠎ ⠜ ⠃⠳⠎ ⠅⠝⠊⠝⠛⠜⠅⠜ ⠣⠑⠍⠁⠊⠞⠜⠮⠅⠡ ⠁⠅⠇⠪⠎⠑⠍⠎</p>
+<p>Žemaitėškā brailė rašto. Harris Mowbray sokorta aplėkacėjė pargoldīmou (dā vēk so kliauzuom).</p>
+<p><a href="https://letterly.github.io/alphabet-converter.html">https://letterly.github.io/alphabet-converter.html</a></p>
+
+
+</article>
+
+
+<section class="post-nav">
+    <ul>
+        <li>
+        
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/bendrene-zemaitiu-rasiba/"><i class="fa fa-chevron-circle-left"></i> Bėndrėnės žemaitiu rašības pruojekts</a>
+        
+        </li>
+        <li>
+        
+        </li>
+    </ul>
+</section>
+  
+    
+    
+  
+
+
+
+
+
+</main>
+    <footer>
+        <ul>
+            <li>
+                <h6>CC BY-SA 4.0 | 
+                    Bodavuota so <a href="https://gohugo.io" title="Hugo">Hugo</a> |
+                    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/index.xml">Sektė </a></h6>
+            </li>
+            
+            
+                <li>
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
+                    <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
+                    </a></h6>
+                </li>
+            
+                <li>
+                    <h6><a class="" href="/nuruodas/">
+                    <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Nūruodas</span>
+                    </a></h6>
+                </li>
+            
+        </ul>
+    </footer>
+</div>
+<script src="/js/scripts.js"></script>
+
+  
+
+
+</body>
+
+</html>
+
+
+
+<script>
+  var _paq = window._paq = window._paq || [];
+   
+  _paq.push(['trackPageView']);
+  _paq.push(['enableLinkTracking']);
+  (function() {
+    var u="//matomo.arns.lt/";
+    _paq.push(['setTrackerUrl', u+'matomo.php']);
+    _paq.push(['setSiteId', '1']);
+    var d=document, g=d.createElement('script'), s=d.getElementsByTagName('script')[0];
+    g.async=true; g.src=u+'matomo.js'; s.parentNode.insertBefore(g,s);
+  })();
+</script>
+
+

public/darbā/index.html

@@ -131,6 +131,11 @@
     <h3>2022</h3>
     <ul>
         
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/brailis/">Žemaitėšks brailis</a>
+            <time class="date-meta">2022-06-12</time>
+        </li>
+        
         <li>
             <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/bendrene-zemaitiu-rasiba/">Bėndrėnės žemaitiu rašības pruojekts</a>
             <time class="date-meta">2022-02-12</time>
@@ -174,7 +179,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/darbā/index.xml

@@ -7,7 +7,7 @@
    <generator>Hugo -- gohugo.io</generator>
    <language>sgs</language>
    <copyright>CC BY-SA 4.0</copyright>
-   <lastBuildDate>Tue, 15 Feb 2022 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
+   <lastBuildDate>Tue, 07 Jun 2022 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
    
        <atom:link href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" />
    
@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/darbā/vincevuones-ruokunda-1918/index.html

@@ -217,7 +217,7 @@ Atsiūstė PDF skvarmuo">
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/darbā/zemaitiu-bendrenes-rasibas-princepa/index.html

@@ -215,7 +215,7 @@ Atsiūstė PDF skvarmuo">
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/index.html

@@ -219,6 +219,176 @@
     </li>
     
 
+    <li >
+      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/" title="Diel laikraštė „Ruoda“">Diel laikraštė „Ruoda“</a></h1>
+      <aside>
+    <ul>
+        <li>
+            <time class="post-date" datetime="2023-01-09T00:00:00Z">2023-01-12</time>
+        </li>
+        
+        
+
+        
+        <li>
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/tags/spauda">#spauda</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        <li>Skaitītė 1 min.</li>
+    </ul>
+</aside>
+
+      
+<div class="featured_image">
+    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/" title="Diel laikraštė „Ruoda“">
+        <img src="/images/ruoda.jpg">
+    </a>
+</div>
+
+
+      <p><p>2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.</p>
+<p>Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.</p>
+<p>Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.</p></p>
+      
+      <a href="/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/">Skaitītė daugiau…</a>
+      
+    </li>
+    
+
+    <li >
+      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/" title="Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook">Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</a></h1>
+      <aside>
+    <ul>
+        <li>
+            <time class="post-date" datetime="2023-01-06T00:00:00Z">2023-01-12</time>
+        </li>
+        
+        
+        <li>
+            Kateguorėjės:
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/categories/pam%C4%97sl%C4%97j%C4%97ma%CC%84">pamėslėjėmā</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        
+        <li>
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/tags/statusos">#statusos</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        <li>Skaitītė 3 min.</li>
+    </ul>
+</aside>
+
+      
+
+      <p><p>&lt;&hellip;&gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃</p></p>
+      
+      <a href="/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/">Skaitītė daugiau…</a>
+      
+    </li>
+    
+
+    <li >
+      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/" title="Metu planā">Metu planā</a></h1>
+      <aside>
+    <ul>
+        <li>
+            <time class="post-date" datetime="2022-12-31T00:00:00Z">2022-12-12</time>
+        </li>
+        
+        
+
+        
+
+        <li>Skaitītė 2 min.</li>
+    </ul>
+</aside>
+
+      
+
+      <p><p>2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.</p>
+<p>Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.</p>
+<p>Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&hellip;</p></p>
+      
+      <a href="/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/">Skaitītė daugiau…</a>
+      
+    </li>
+    
+
+    <li >
+      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/" title="Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus">Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</a></h1>
+      <aside>
+    <ul>
+        <li>
+            <time class="post-date" datetime="2022-12-21T00:00:00Z">2022-12-12</time>
+        </li>
+        
+        
+        <li>
+            Kateguorėjės:
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-vagol-i%CC%84pati%CC%84b%C4%97s">bėndrėnė rašība vagol īpatībės</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        
+        <li>
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        <li>Skaitītė 1 min.</li>
+    </ul>
+</aside>
+
+      
+<div class="featured_image">
+    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/" title="Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus">
+        <img src="/images/regresivenes-selpniejems.jpg">
+    </a>
+</div>
+
+
+      <p><p>Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.</p>
+<p>Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:</p>
+<ul>
+<li>tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos</li>
+<li>induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.</li>
+<li>pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?</li>
+</ul>
+<p>Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.</p></p>
+      
+      <a href="/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/">Skaitītė daugiau…</a>
+      
+    </li>
+    
+
     <li >
       <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/" title="Darīkem, darīket">Darīkem, darīket</a></h1>
       <aside>
@@ -375,204 +545,6 @@ Pirminis plans:</p></p>
       
     </li>
     
-
-    <li >
-      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/" title="Dounèninkā mīl dūnèninkus">Dounèninkā mīl dūnèninkus</a></h1>
-      <aside>
-    <ul>
-        <li>
-            <time class="post-date" datetime="2022-01-05T00:00:00Z">2022-01-12</time>
-        </li>
-        
-        
-        <li>
-            Kateguorėjės:
-            <em>
-                
-                    
-                    <a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a>
-                
-            </em>
-        </li>
-        
-
-        
-        <li>
-            <em>
-                
-                    
-                    <a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
-                
-            </em>
-        </li>
-        
-
-        <li>Skaitītė 0 min.</li>
-    </ul>
-</aside>
-
-      
-<div class="featured_image">
-    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/" title="Dounèninkā mīl dūnèninkus">
-        <img src="/images/douneninka-mil.png">
-    </a>
-</div>
-
-
-      <p></p>
-      
-    </li>
-    
-
-    <li >
-      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/facebook-pale-duneninkus/" title="Jė Facebook būtom vagol dūnèninkus">Jė Facebook būtom vagol dūnèninkus</a></h1>
-      <aside>
-    <ul>
-        <li>
-            <time class="post-date" datetime="2022-01-03T00:00:00Z">2022-01-12</time>
-        </li>
-        
-        
-        <li>
-            Kateguorėjės:
-            <em>
-                
-                    
-                    <a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a>
-                
-            </em>
-        </li>
-        
-
-        
-        <li>
-            <em>
-                
-                    
-                    <a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
-                
-                    , 
-                    <a href="/tags/%C5%A1puosa%CC%84">#špuosā</a>
-                
-            </em>
-        </li>
-        
-
-        <li>Skaitītė 1 min.</li>
-    </ul>
-</aside>
-
-      
-<div class="featured_image">
-    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/facebook-pale-duneninkus/" title="Jė Facebook būtom vagol dūnèninkus">
-        <img src="/images/facebook.png">
-    </a>
-</div>
-
-
-      <p><p>A vėsė žemaitē būtom kontėnė, jė Facebook būtom vagol dūnèninkus? Žmuonis nuoriejė mòmis somaltė so žemiems.</p></p>
-      
-    </li>
-    
-
-    <li >
-      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/tarmie-facebooku/" title="Tarmies apklausa Facebook&#39;ů">Tarmies apklausa Facebook&#39;ů</a></h1>
-      <aside>
-    <ul>
-        <li>
-            <time class="post-date" datetime="2022-01-03T00:00:00Z">2022-01-12</time>
-        </li>
-        
-        
-        <li>
-            Kateguorėjės:
-            <em>
-                
-                    
-                    <a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a>
-                
-            </em>
-        </li>
-        
-
-        
-        <li>
-            <em>
-                
-                    
-                    <a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
-                
-                    , 
-                    <a href="/tags/apklausa">#apklausa</a>
-                
-            </em>
-        </li>
-        
-
-        <li>Skaitītė 2 min.</li>
-    </ul>
-</aside>
-
-      
-<div class="featured_image">
-    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/tarmie-facebooku/" title="Tarmies apklausa Facebook&#39;ů">
-        <img src="/images/tarmies_apklausa/0.png">
-    </a>
-</div>
-
-
-      <p><p>„Žemaitėškuo rašlevuo“ bova atlėkta apklausa so pruovuokůnonťio klausėmo „Kuokė tarmė pasirinktė pargoldītė Facebook?“. Kodie pruovuokůnòntis? Rēktom būtė dėdelio egoėsto, ka primestė vėsīms sava tarmė bȧ juokė apsitarėma prīš ton̄. Karto rēk soprastė, ka vënuos tarmies/puotarmės/šnektuos ėškelėms kėtas pastūms i ontra plana.</p>
-<p>Bieda ta, ka esont nuorů torietė tuokės pruogramas kap Facebook ėšverstas i žemaiťiu kalba, sprėndėms tor būtė atlėkts. A pasirinkė̄ vëna puotarmė (tėksliau net šnektėkė, nes tor būtė ků mažiau skėrtingu skvarmu), a „sokonstrůtė“ ėš keliū vëna, a tik bėndrėnė rašība nauduotė, bet kažkuoks sprėndėms ėš tū tor būtė prijimts. Ė geriau būtom, ka tas nȧbūtom nukelta i nȧžėnuoma ateitė, nes ků vieliau, tů sunkiau būs: pargoldīms nie šarps rēkals, jaunėma kalba vės daugiau īr aplietovinta.</p></p>
-      
-      <a href="/skait%C4%97ne%CC%84/tarmie-facebooku/">Skaitītė daugiau…</a>
-      
-    </li>
-    
-
-    <li >
-      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/telseskiu-i-u/" title="Telšèškiu i/u">Telšèškiu i/u</a></h1>
-      <aside>
-    <ul>
-        <li>
-            <time class="post-date" datetime="2022-01-03T00:00:00Z">2022-01-12</time>
-        </li>
-        
-        
-        <li>
-            Kateguorėjės:
-            <em>
-                
-                    
-                    <a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a>
-                
-            </em>
-        </li>
-        
-
-        
-        <li>
-            <em>
-                
-                    
-                    <a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
-                
-            </em>
-        </li>
-        
-
-        <li>Skaitītė 2 min.</li>
-    </ul>
-</aside>
-
-      
-
-      <p><p>Par apklausa pasimatė ont këk žmuonis nauduo telšèškiu tarmė. Anuos vëna pagrindėniu īpatībiu ī kaitaliuojėms i/ė ėr u/o vagol galūnė. Diel dėdelė skaitlė nauduotoju rēk, ka ė tas būtom atvaizdůta bèndrènie rašībuo.</p>
-<p>Tas gal būtė itraukos dā papėlduomas ruodbalsės: è ėr ò, katruom būtom žīmėmas i ėr u telšèškiu, vuo kretingėškē torietom tuoliau skaitītė kap ė ėr o. Pri tuo patė kėlė̄ ėš nuosėniu torietom atėtinkamā atsivaizdůtė: žò̄sis (lt. žąsys) ė to skè̄sti (lt. tu skęsti).</p></p>
-      
-      <a href="/skait%C4%97ne%CC%84/telseskiu-i-u/">Skaitītė daugiau…</a>
-      
-    </li>
-    
   </ul>
 </section>
 
@@ -614,7 +586,7 @@ Pirminis plans:</p></p>
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/index.xml

@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/nuruodas/index.html

@@ -155,7 +155,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/sitemap.xml

@@ -6,7 +6,7 @@
     <lastmod>2023-03-22T00:00:00+00:00</lastmod>
   </url><url>
     <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/</loc>
-    <lastmod>2022-02-15T00:00:00+00:00</lastmod>
+    <lastmod>2022-06-07T00:00:00+00:00</lastmod>
   </url><url>
     <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/aple/</loc>
     <lastmod>2024-12-28T00:00:00+00:00</lastmod>
@@ -40,12 +40,39 @@
   </url><url>
     <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/lingvist%C4%97ka/</loc>
     <lastmod>2023-03-09T00:00:00+00:00</lastmod>
+  </url><url>
+    <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</loc>
+    <lastmod>2023-01-09T00:00:00+00:00</lastmod>
+  </url><url>
+    <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/spauda/</loc>
+    <lastmod>2023-01-09T00:00:00+00:00</lastmod>
+  </url><url>
+    <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</loc>
+    <lastmod>2023-01-06T00:00:00+00:00</lastmod>
+  </url><url>
+    <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/statusos/</loc>
+    <lastmod>2023-01-06T00:00:00+00:00</lastmod>
+  </url><url>
+    <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</loc>
+    <lastmod>2022-12-31T00:00:00+00:00</lastmod>
   </url><url>
     <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/</loc>
-    <lastmod>2022-03-29T00:00:00+00:00</lastmod>
+    <lastmod>2022-12-21T00:00:00+00:00</lastmod>
   </url><url>
     <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-vagol-i%CC%84pati%CC%84b%C4%97s/</loc>
-    <lastmod>2022-03-29T00:00:00+00:00</lastmod>
+    <lastmod>2022-12-21T00:00:00+00:00</lastmod>
+  </url><url>
+    <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</loc>
+    <lastmod>2022-12-21T00:00:00+00:00</lastmod>
+  </url><url>
+    <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/brailis/</loc>
+    <lastmod>2022-06-07T00:00:00+00:00</lastmod>
+  </url><url>
+    <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/categories/darba%CC%84/</loc>
+    <lastmod>2022-06-07T00:00:00+00:00</lastmod>
+  </url><url>
+    <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/brailis/</loc>
+    <lastmod>2022-06-07T00:00:00+00:00</lastmod>
   </url><url>
     <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</loc>
     <lastmod>2022-03-29T00:00:00+00:00</lastmod>
@@ -64,9 +91,6 @@
   </url><url>
     <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/bendrene-zemaitiu-rasiba/</loc>
     <lastmod>2022-02-15T00:00:00+00:00</lastmod>
-  </url><url>
-    <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/categories/darba%CC%84/</loc>
-    <lastmod>2022-02-15T00:00:00+00:00</lastmod>
   </url><url>
     <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/ti%CC%84r%C4%97ms/</loc>
     <lastmod>2022-02-15T00:00:00+00:00</lastmod>
@@ -136,9 +160,6 @@
   </url><url>
     <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/</loc>
     <lastmod>2015-02-20T00:00:00+00:00</lastmod>
-  </url><url>
-    <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/spauda/</loc>
-    <lastmod>2015-02-20T00:00:00+00:00</lastmod>
   </url><url>
     <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/zemaiteska-klavetura/</loc>
     <lastmod>2014-08-15T00:00:00+00:00</lastmod>

public/skaitėnē/2/index.html

@@ -125,6 +125,204 @@
     
 
     <li class="first" >
+      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/" title="Dounèninkā mīl dūnèninkus">Dounèninkā mīl dūnèninkus</a></h1>
+      <aside>
+    <ul>
+        <li>
+            <time class="post-date" datetime="2022-01-05T00:00:00Z">2022-01-12</time>
+        </li>
+        
+        
+        <li>
+            Kateguorėjės:
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        
+        <li>
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        <li>Skaitītė 0 min.</li>
+    </ul>
+</aside>
+
+      
+<div class="featured_image">
+    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/" title="Dounèninkā mīl dūnèninkus">
+        <img src="/images/douneninka-mil.png">
+    </a>
+</div>
+
+
+      <p></p>
+      
+    </li>
+    
+
+    <li >
+      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/facebook-pale-duneninkus/" title="Jė Facebook būtom vagol dūnèninkus">Jė Facebook būtom vagol dūnèninkus</a></h1>
+      <aside>
+    <ul>
+        <li>
+            <time class="post-date" datetime="2022-01-03T00:00:00Z">2022-01-12</time>
+        </li>
+        
+        
+        <li>
+            Kateguorėjės:
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        
+        <li>
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
+                
+                    , 
+                    <a href="/tags/%C5%A1puosa%CC%84">#špuosā</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        <li>Skaitītė 1 min.</li>
+    </ul>
+</aside>
+
+      
+<div class="featured_image">
+    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/facebook-pale-duneninkus/" title="Jė Facebook būtom vagol dūnèninkus">
+        <img src="/images/facebook.png">
+    </a>
+</div>
+
+
+      <p><p>A vėsė žemaitē būtom kontėnė, jė Facebook būtom vagol dūnèninkus? Žmuonis nuoriejė mòmis somaltė so žemiems.</p></p>
+      
+    </li>
+    
+
+    <li >
+      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/tarmie-facebooku/" title="Tarmies apklausa Facebook&#39;ů">Tarmies apklausa Facebook&#39;ů</a></h1>
+      <aside>
+    <ul>
+        <li>
+            <time class="post-date" datetime="2022-01-03T00:00:00Z">2022-01-12</time>
+        </li>
+        
+        
+        <li>
+            Kateguorėjės:
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        
+        <li>
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
+                
+                    , 
+                    <a href="/tags/apklausa">#apklausa</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        <li>Skaitītė 2 min.</li>
+    </ul>
+</aside>
+
+      
+<div class="featured_image">
+    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/tarmie-facebooku/" title="Tarmies apklausa Facebook&#39;ů">
+        <img src="/images/tarmies_apklausa/0.png">
+    </a>
+</div>
+
+
+      <p><p>„Žemaitėškuo rašlevuo“ bova atlėkta apklausa so pruovuokůnonťio klausėmo „Kuokė tarmė pasirinktė pargoldītė Facebook?“. Kodie pruovuokůnòntis? Rēktom būtė dėdelio egoėsto, ka primestė vėsīms sava tarmė bȧ juokė apsitarėma prīš ton̄. Karto rēk soprastė, ka vënuos tarmies/puotarmės/šnektuos ėškelėms kėtas pastūms i ontra plana.</p>
+<p>Bieda ta, ka esont nuorů torietė tuokės pruogramas kap Facebook ėšverstas i žemaiťiu kalba, sprėndėms tor būtė atlėkts. A pasirinkė̄ vëna puotarmė (tėksliau net šnektėkė, nes tor būtė ků mažiau skėrtingu skvarmu), a „sokonstrůtė“ ėš keliū vëna, a tik bėndrėnė rašība nauduotė, bet kažkuoks sprėndėms ėš tū tor būtė prijimts. Ė geriau būtom, ka tas nȧbūtom nukelta i nȧžėnuoma ateitė, nes ků vieliau, tů sunkiau būs: pargoldīms nie šarps rēkals, jaunėma kalba vės daugiau īr aplietovinta.</p></p>
+      
+      <a href="/skait%C4%97ne%CC%84/tarmie-facebooku/">Skaitītė daugiau…</a>
+      
+    </li>
+    
+
+    <li >
+      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/telseskiu-i-u/" title="Telšèškiu i/u">Telšèškiu i/u</a></h1>
+      <aside>
+    <ul>
+        <li>
+            <time class="post-date" datetime="2022-01-03T00:00:00Z">2022-01-12</time>
+        </li>
+        
+        
+        <li>
+            Kateguorėjės:
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        
+        <li>
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        <li>Skaitītė 2 min.</li>
+    </ul>
+</aside>
+
+      
+
+      <p><p>Par apklausa pasimatė ont këk žmuonis nauduo telšèškiu tarmė. Anuos vëna pagrindėniu īpatībiu ī kaitaliuojėms i/ė ėr u/o vagol galūnė. Diel dėdelė skaitlė nauduotoju rēk, ka ė tas būtom atvaizdůta bèndrènie rašībuo.</p>
+<p>Tas gal būtė itraukos dā papėlduomas ruodbalsės: è ėr ò, katruom būtom žīmėmas i ėr u telšèškiu, vuo kretingėškē torietom tuoliau skaitītė kap ė ėr o. Pri tuo patė kėlė̄ ėš nuosėniu torietom atėtinkamā atsivaizdůtė: žò̄sis (lt. žąsys) ė to skè̄sti (lt. tu skęsti).</p></p>
+      
+      <a href="/skait%C4%97ne%CC%84/telseskiu-i-u/">Skaitītė daugiau…</a>
+      
+    </li>
+    
+
+    <li >
       <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/lietova/" title="Kāp rašītė Lietova?">Kāp rašītė Lietova?</a></h1>
       <aside>
     <ul>
@@ -371,171 +569,6 @@
       
     </li>
     
-
-    <li >
-      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauji-klavetura-win-10/" title="Nauji klavētūra Windows 10">Nauji klavētūra Windows 10</a></h1>
-      <aside>
-    <ul>
-        <li>
-            <time class="post-date" datetime="2021-09-29T00:00:00Z">2021-09-12</time>
-        </li>
-        
-        
-        <li>
-            Kateguorėjės:
-            <em>
-                
-                    
-                    <a href="/categories/rakonda%CC%84">rakondā</a>
-                
-            </em>
-        </li>
-        
-
-        
-        <li>
-            <em>
-                
-                    
-                    <a href="/tags/klave%CC%84t%C5%ABra">#klavētūra</a>
-                
-            </em>
-        </li>
-        
-
-        <li>Skaitītė 1 min.</li>
-    </ul>
-</aside>
-
-      
-<div class="featured_image">
-    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauji-klavetura-win-10/" title="Nauji klavētūra Windows 10">
-        <img src="/images/sgs_v3/layout2.jpg">
-    </a>
-</div>
-
-
-      <p><p>Jūsa diemesiů naus klavētūras ėšdiestīms Windows 10 operacėnē sėstemā.</p>
-<p>Galȧt atsėsiūstė ėš če: <a href="/sgs_v3.zip">sgs_v3.zip</a></p>
-<p>Žėnuomās če nie oficēlos, ta nie galėmībės pridietė pu „Žemaiťiu“, ale teka pri „Lietuvių“ prišriūbītė. Ons pėlnā pakeit lëtovėška īprasta ėšdiestīma, nes šalėp lëtovėškū raiďiū atsirond ė žemaitėškas.</p>
-<p>Pats princėps rašīma ī tuoks, ka rašā ėlgėnama raidė ė tumet spaudi ` (kairie, vėršů pri 1). Kėtas mondresnės ruodbalsės gaunamas laikont dešėni Alt mīgtoka arba ctrl+alt, jė tuokė nie. Tuos mondresnės ī pu:</p></p>
-      
-      <a href="/skait%C4%97ne%CC%84/nauji-klavetura-win-10/">Skaitītė daugiau…</a>
-      
-    </li>
-    
-
-    <li >
-      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nakeravuote-donininku/" title="Kodie nȧkeravuotė donėninku tarmies">Kodie nȧkeravuotė donėninku tarmies</a></h1>
-      <aside>
-    <ul>
-        <li>
-            <time class="post-date" datetime="2021-02-25T00:00:00Z">2021-02-12</time>
-        </li>
-        
-        
-        <li>
-            Kateguorėjės:
-            <em>
-                
-                    
-                    <a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a>
-                
-            </em>
-        </li>
-        
-
-        
-        <li>
-            <em>
-                
-                    
-                    <a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
-                
-            </em>
-        </li>
-        
-
-        <li>Skaitītė 1 min.</li>
-    </ul>
-</aside>
-
-      
-
-      <p><p>Pu kara senė̄ji žmuonis ėš Klaipiedas krašta prapůlė ėr i anū vëtas atsikielė ėš vėsuos Lietovuos. Dėďiuojė prėčīna nȧkeravuotė ī ėšlėkosiu nȧskaitlingoms. Ontros dalīks, ka donėninku tarmie smarkiau skėras nu dounėninku a dūnėninku nē anodvė lėkosės tarposavie. Trets dalīks – savėmuonė. Donėninka savėm nȧlaika žemaitēs, vuo vadėn savėm šėšuonėškēs, lietovninkās, klaipiedėškēs.</p>
-<p>Ėš kėtuos posės vënuodėnėmů siūluomi pakeitėmā kažkëk tink ė donėninkams, pvz., dōna → důna, dė̄na → dëna. Donėninkā tas lėteras valėj skaitītė vagol savėm.</p></p>
-      
-      <a href="/skait%C4%97ne%CC%84/nakeravuote-donininku/">Skaitītė daugiau…</a>
-      
-    </li>
-    
-
-    <li >
-      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/domens/" title="Mūsa domens – laimietuos">Mūsa domens – laimietuos</a></h1>
-      <aside>
-    <ul>
-        <li>
-            <time class="post-date" datetime="2021-02-16T00:00:00Z">2021-02-12</time>
-        </li>
-        
-        
-
-        
-
-        <li>Skaitītė 0 min.</li>
-    </ul>
-</aside>
-
-      
-<div class="featured_image">
-    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/domens/" title="Mūsa domens – laimietuos">
-        <img src="/images/domens.jpg">
-    </a>
-</div>
-
-
-      <p></p>
-      
-    </li>
-    
-
-    <li >
-      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/" title="Naus laikraštis „Ruoda“">Naus laikraštis „Ruoda“</a></h1>
-      <aside>
-    <ul>
-        <li>
-            <time class="post-date" datetime="2015-02-20T00:00:00Z">2015-02-12</time>
-        </li>
-        
-        
-
-        
-        <li>
-            <em>
-                
-                    
-                    <a href="/tags/sena%CC%84sis-alkierios">#senāsis alkierios</a>
-                
-                    , 
-                    <a href="/tags/spauda">#spauda</a>
-                
-            </em>
-        </li>
-        
-
-        <li>Skaitītė 2 min.</li>
-    </ul>
-</aside>
-
-      
-
-      <p><p>Nuoro pasveikintė vėsus žemaiťius, solaukosius pėrmuojė žemaitėška laikraštė daugiau nē pu 20 metu partraukas. Paskiau, ka laikraštis žemaiťiu kalbuo „A mon sakā?“ 1993 metās parsikeitė i žornala lietoviu kalbuo „Žemaičių žemė“, nȧblėka juokė vën žemaiťiu kalbuo leidama perijuodėnė leidėnė. Tuodie pu 22 metu partraukas Jūsa „teismů“ pateikams atgimstontė žemaitėška žuodė perijuodėkas leidėnīs.</p>
-<p>Bova sosideliuojos vėsėškā nȧnuormalė padietis, ka atskėra tauta, katrā, skėrtingā vertėnont, priklausa nu posės milijuona lėg milijuona prieteliu, torontė sava kalba ė rašta, nȧtoriejė ni vënuos žemaitėškas televėzėjės, ni vëna žemaitėškā bȧsiruokůnontės radėjės ė ni vëna žemaitėškā rašontė laikraštė. Mėslėjo, atskėrū laidū a straipsniu, pasiruodonťiu lietovėškā rašonťiuo žėniasklaiduo, tėkrā nie gana, nuoront ėšlaikītė žemaitėškoma, jau nȧruokůnont aple anuos stėprėnėma. Tuodie laikraštis „Ruoda“ megins užpėldītė šėtō toštoma ė straipsnius so navīnuom rašīs vën tik žemaiťiu kalbuo.</p></p>
-      
-      <a href="/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/">Skaitītė daugiau…</a>
-      
-    </li>
-    
   </ul>
 </section>
 
@@ -577,7 +610,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/2022-metu-plans/index.html

@@ -0,0 +1,240 @@
+<!doctype html>
+
+<html lang="sgs">
+
+<head>
+  <title>Metu planā - Žemaitėšks alkierios</title>
+  <meta charset="utf-8" />
+<meta name="viewport" content="width=device-width, initial-scale=1" />
+<meta name="description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios." />
+<meta name="author" content="Žemaitiu kalbuos instituts" /><meta property="og:url" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/">
+  <meta property="og:site_name" content="Žemaitėšks alkierios">
+  <meta property="og:title" content="Metu planā">
+  <meta property="og:description" content="2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.
+Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.
+Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė…">
+  <meta property="og:locale" content="sgs">
+  <meta property="og:type" content="article">
+    <meta property="article:section" content="skaitėnē">
+    <meta property="article:published_time" content="2022-12-31T00:00:00+00:00">
+    <meta property="article:modified_time" content="2022-12-31T00:00:00+00:00">
+    <meta property="og:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
+
+
+  <meta name="twitter:card" content="summary_large_image">
+  <meta name="twitter:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
+  <meta name="twitter:title" content="Metu planā">
+  <meta name="twitter:description" content="2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.
+Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.
+Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė…">
+
+<meta name="generator" content="Hugo 0.140.1">
+    
+    <link rel="shortcut icon" href="/images/logo_mini.png" />
+  
+    <script id="MathJax-script" async src="https://cdn.jsdelivr.net/npm/mathjax@3/es5/tex-mml-chtml.js"></script>
+    <script src="/js/mathjax-config.js" defer></script>
+    <script src="https://cdnjs.cloudflare.com/polyfill/v3/polyfill.min.js?features=es6"></script>
+
+  <link rel="stylesheet" href="/css/normalize.min.css" />
+  <link rel="stylesheet" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/fontawesome/css/all.min.css" />
+  
+    
+    <link href="//fonts.googleapis.com/css?family=Andika" rel="stylesheet">
+  
+  
+  <link rel="stylesheet" type="text/css" href="/css/styles.css" />
+</head>
+
+<body>
+  <div id="container">
+    <header>
+      
+<div class="site_logo featured_image">
+    <a href="/">
+        <img class="" src="/images/logo.png">
+    </a>
+</div>
+
+      <h1>
+        <a href="/">Žemaitėšks alkierios</a>
+      </h1>
+
+      <ul id="social-media">
+             <li>
+               <a href="https://www.facebook.com/zemaitiukalbuosintituts" title="Facebook">
+               <i class="fab fa-facebook fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+             <li>
+               <a href="https://s.arns.lt/@zki" title="Mastodon">
+               <i class="fab fa-mastodon fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+             <li>
+               <a href="https://tv.arns.lt/c/zemaitiu_kalbuos_instituts" title="Peertube">
+               <i class="fa fa-video fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+      </ul>
+      
+      <p><em>Žemaitiu kalbuos instituts</em></p>
+      
+    </header>
+
+    
+<nav>
+    <ul>
+        
+        <li>
+            <a class="active" href="/skait%C4%97ne%CC%84/">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Skaitėnē</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/darba%CC%84/">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Darbā</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/categories/rakonda%CC%84">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Rakondā</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/categories">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Kateguorėjės</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/tags">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Žīmas</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+    </ul>
+</nav>
+
+
+    <main>
+
+
+
+
+<article>
+
+    <h1>Metu planā</h1>
+
+    
+      <aside>
+    <ul>
+        <li>
+            <time class="post-date" datetime="2022-12-31T00:00:00Z">2022-12-12</time>
+        </li>
+        
+        
+
+        
+
+        <li>Skaitītė 2 min.</li>
+    </ul>
+</aside>
+
+    
+
+    
+      
+
+    
+
+    <p>2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.</p>
+<p>Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.</p>
+<p>Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&hellip;</p>
+<p>Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.</p>
+<p>Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.</p>
+<p>Kėtė metā&hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.</p>
+<p>Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.</p>
+<p>Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤</p>
+
+
+</article>
+
+
+<section class="post-nav">
+    <ul>
+        <li>
+        
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/"><i class="fa fa-chevron-circle-left"></i> Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</a>
+        
+        </li>
+        <li>
+        
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/">Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook <i class="fa fa-chevron-circle-right"></i> </a>
+        
+        </li>
+    </ul>
+</section>
+  
+    
+    
+  
+
+
+
+
+
+</main>
+    <footer>
+        <ul>
+            <li>
+                <h6>CC BY-SA 4.0 | 
+                    Bodavuota so <a href="https://gohugo.io" title="Hugo">Hugo</a> |
+                    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/index.xml">Sektė </a></h6>
+            </li>
+            
+            
+                <li>
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
+                    <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
+                    </a></h6>
+                </li>
+            
+                <li>
+                    <h6><a class="" href="/nuruodas/">
+                    <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Nūruodas</span>
+                    </a></h6>
+                </li>
+            
+        </ul>
+    </footer>
+</div>
+<script src="/js/scripts.js"></script>
+
+  
+
+
+</body>
+
+</html>
+
+
+
+<script>
+  var _paq = window._paq = window._paq || [];
+   
+  _paq.push(['trackPageView']);
+  _paq.push(['enableLinkTracking']);
+  (function() {
+    var u="//matomo.arns.lt/";
+    _paq.push(['setTrackerUrl', u+'matomo.php']);
+    _paq.push(['setSiteId', '1']);
+    var d=document, g=d.createElement('script'), s=d.getElementsByTagName('script')[0];
+    g.async=true; g.src=u+'matomo.js'; s.parentNode.insertBefore(g,s);
+  })();
+</script>
+
+

public/skaitėnē/3/index.html

@@ -125,6 +125,171 @@
     
 
     <li class="first" >
+      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauji-klavetura-win-10/" title="Nauji klavētūra Windows 10">Nauji klavētūra Windows 10</a></h1>
+      <aside>
+    <ul>
+        <li>
+            <time class="post-date" datetime="2021-09-29T00:00:00Z">2021-09-12</time>
+        </li>
+        
+        
+        <li>
+            Kateguorėjės:
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/categories/rakonda%CC%84">rakondā</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        
+        <li>
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/tags/klave%CC%84t%C5%ABra">#klavētūra</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        <li>Skaitītė 1 min.</li>
+    </ul>
+</aside>
+
+      
+<div class="featured_image">
+    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauji-klavetura-win-10/" title="Nauji klavētūra Windows 10">
+        <img src="/images/sgs_v3/layout2.jpg">
+    </a>
+</div>
+
+
+      <p><p>Jūsa diemesiů naus klavētūras ėšdiestīms Windows 10 operacėnē sėstemā.</p>
+<p>Galȧt atsėsiūstė ėš če: <a href="/sgs_v3.zip">sgs_v3.zip</a></p>
+<p>Žėnuomās če nie oficēlos, ta nie galėmībės pridietė pu „Žemaiťiu“, ale teka pri „Lietuvių“ prišriūbītė. Ons pėlnā pakeit lëtovėška īprasta ėšdiestīma, nes šalėp lëtovėškū raiďiū atsirond ė žemaitėškas.</p>
+<p>Pats princėps rašīma ī tuoks, ka rašā ėlgėnama raidė ė tumet spaudi ` (kairie, vėršů pri 1). Kėtas mondresnės ruodbalsės gaunamas laikont dešėni Alt mīgtoka arba ctrl+alt, jė tuokė nie. Tuos mondresnės ī pu:</p></p>
+      
+      <a href="/skait%C4%97ne%CC%84/nauji-klavetura-win-10/">Skaitītė daugiau…</a>
+      
+    </li>
+    
+
+    <li >
+      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nakeravuote-donininku/" title="Kodie nȧkeravuotė donėninku tarmies">Kodie nȧkeravuotė donėninku tarmies</a></h1>
+      <aside>
+    <ul>
+        <li>
+            <time class="post-date" datetime="2021-02-25T00:00:00Z">2021-02-12</time>
+        </li>
+        
+        
+        <li>
+            Kateguorėjės:
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        
+        <li>
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        <li>Skaitītė 1 min.</li>
+    </ul>
+</aside>
+
+      
+
+      <p><p>Pu kara senė̄ji žmuonis ėš Klaipiedas krašta prapůlė ėr i anū vëtas atsikielė ėš vėsuos Lietovuos. Dėďiuojė prėčīna nȧkeravuotė ī ėšlėkosiu nȧskaitlingoms. Ontros dalīks, ka donėninku tarmie smarkiau skėras nu dounėninku a dūnėninku nē anodvė lėkosės tarposavie. Trets dalīks – savėmuonė. Donėninka savėm nȧlaika žemaitēs, vuo vadėn savėm šėšuonėškēs, lietovninkās, klaipiedėškēs.</p>
+<p>Ėš kėtuos posės vënuodėnėmů siūluomi pakeitėmā kažkëk tink ė donėninkams, pvz., dōna → důna, dė̄na → dëna. Donėninkā tas lėteras valėj skaitītė vagol savėm.</p></p>
+      
+      <a href="/skait%C4%97ne%CC%84/nakeravuote-donininku/">Skaitītė daugiau…</a>
+      
+    </li>
+    
+
+    <li >
+      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/domens/" title="Mūsa domens – laimietuos">Mūsa domens – laimietuos</a></h1>
+      <aside>
+    <ul>
+        <li>
+            <time class="post-date" datetime="2021-02-16T00:00:00Z">2021-02-12</time>
+        </li>
+        
+        
+
+        
+
+        <li>Skaitītė 0 min.</li>
+    </ul>
+</aside>
+
+      
+<div class="featured_image">
+    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/domens/" title="Mūsa domens – laimietuos">
+        <img src="/images/domens.jpg">
+    </a>
+</div>
+
+
+      <p></p>
+      
+    </li>
+    
+
+    <li >
+      <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/" title="Naus laikraštis „Ruoda“">Naus laikraštis „Ruoda“</a></h1>
+      <aside>
+    <ul>
+        <li>
+            <time class="post-date" datetime="2015-02-20T00:00:00Z">2015-02-12</time>
+        </li>
+        
+        
+
+        
+        <li>
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/tags/sena%CC%84sis-alkierios">#senāsis alkierios</a>
+                
+                    , 
+                    <a href="/tags/spauda">#spauda</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        <li>Skaitītė 2 min.</li>
+    </ul>
+</aside>
+
+      
+
+      <p><p>Nuoro pasveikintė vėsus žemaiťius, solaukosius pėrmuojė žemaitėška laikraštė daugiau nē pu 20 metu partraukas. Paskiau, ka laikraštis žemaiťiu kalbuo „A mon sakā?“ 1993 metās parsikeitė i žornala lietoviu kalbuo „Žemaičių žemė“, nȧblėka juokė vën žemaiťiu kalbuo leidama perijuodėnė leidėnė. Tuodie pu 22 metu partraukas Jūsa „teismů“ pateikams atgimstontė žemaitėška žuodė perijuodėkas leidėnīs.</p>
+<p>Bova sosideliuojos vėsėškā nȧnuormalė padietis, ka atskėra tauta, katrā, skėrtingā vertėnont, priklausa nu posės milijuona lėg milijuona prieteliu, torontė sava kalba ė rašta, nȧtoriejė ni vënuos žemaitėškas televėzėjės, ni vëna žemaitėškā bȧsiruokůnontės radėjės ė ni vëna žemaitėškā rašontė laikraštė. Mėslėjo, atskėrū laidū a straipsniu, pasiruodonťiu lietovėškā rašonťiuo žėniasklaiduo, tėkrā nie gana, nuoront ėšlaikītė žemaitėškoma, jau nȧruokůnont aple anuos stėprėnėma. Tuodie laikraštis „Ruoda“ megins užpėldītė šėtō toštoma ė straipsnius so navīnuom rašīs vën tik žemaiťiu kalbuo.</p></p>
+      
+      <a href="/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/">Skaitītė daugiau…</a>
+      
+    </li>
+    
+
+    <li >
       <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/zemaiteska-klavetura/" title="Žemaitėška klavētūra">Žemaitėška klavētūra</a></h1>
       <aside>
     <ul>
@@ -334,7 +499,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/a-zemaite-par-daug-nuor/index.html

@@ -215,7 +215,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/darikem-dariket/index.html

@@ -188,7 +188,7 @@ Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm
         </li>
         <li>
         
-            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/">Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė <i class="fa fa-chevron-circle-right"></i> </a>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/">Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus <i class="fa fa-chevron-circle-right"></i> </a>
         
         </li>
     </ul>
@@ -213,7 +213,7 @@ Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/derbtene-pruota-galemibes/index.html

@@ -211,7 +211,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/diel-laikraste-ruoda/index.html

@@ -0,0 +1,255 @@
+<!doctype html>
+
+<html lang="sgs">
+
+<head>
+  <title>Diel laikraštė „Ruoda“ - Žemaitėšks alkierios</title>
+  <meta charset="utf-8" />
+<meta name="viewport" content="width=device-width, initial-scale=1" />
+<meta name="description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios." />
+<meta name="author" content="Žemaitiu kalbuos instituts" /><meta property="og:url" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/">
+  <meta property="og:site_name" content="Žemaitėšks alkierios">
+  <meta property="og:title" content="Diel laikraštė „Ruoda“">
+  <meta property="og:description" content="2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.
+Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.
+Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.">
+  <meta property="og:locale" content="sgs">
+  <meta property="og:type" content="article">
+    <meta property="article:section" content="skaitėnē">
+    <meta property="article:published_time" content="2023-01-09T00:00:00+00:00">
+    <meta property="article:modified_time" content="2023-01-09T00:00:00+00:00">
+    <meta property="article:tag" content="Spauda">
+    <meta property="og:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/images/ruoda.jpg">
+
+
+  <meta name="twitter:card" content="summary_large_image">
+  <meta name="twitter:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/images/ruoda.jpg">
+  <meta name="twitter:title" content="Diel laikraštė „Ruoda“">
+  <meta name="twitter:description" content="2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.
+Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.
+Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.">
+
+<meta name="generator" content="Hugo 0.140.1">
+    
+    <link rel="shortcut icon" href="/images/logo_mini.png" />
+  
+    <script id="MathJax-script" async src="https://cdn.jsdelivr.net/npm/mathjax@3/es5/tex-mml-chtml.js"></script>
+    <script src="/js/mathjax-config.js" defer></script>
+    <script src="https://cdnjs.cloudflare.com/polyfill/v3/polyfill.min.js?features=es6"></script>
+
+  <link rel="stylesheet" href="/css/normalize.min.css" />
+  <link rel="stylesheet" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/fontawesome/css/all.min.css" />
+  
+    
+    <link href="//fonts.googleapis.com/css?family=Andika" rel="stylesheet">
+  
+  
+  <link rel="stylesheet" type="text/css" href="/css/styles.css" />
+</head>
+
+<body>
+  <div id="container">
+    <header>
+      
+<div class="site_logo featured_image">
+    <a href="/">
+        <img class="" src="/images/logo.png">
+    </a>
+</div>
+
+      <h1>
+        <a href="/">Žemaitėšks alkierios</a>
+      </h1>
+
+      <ul id="social-media">
+             <li>
+               <a href="https://www.facebook.com/zemaitiukalbuosintituts" title="Facebook">
+               <i class="fab fa-facebook fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+             <li>
+               <a href="https://s.arns.lt/@zki" title="Mastodon">
+               <i class="fab fa-mastodon fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+             <li>
+               <a href="https://tv.arns.lt/c/zemaitiu_kalbuos_instituts" title="Peertube">
+               <i class="fa fa-video fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+      </ul>
+      
+      <p><em>Žemaitiu kalbuos instituts</em></p>
+      
+    </header>
+
+    
+<nav>
+    <ul>
+        
+        <li>
+            <a class="active" href="/skait%C4%97ne%CC%84/">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Skaitėnē</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/darba%CC%84/">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Darbā</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/categories/rakonda%CC%84">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Rakondā</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/categories">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Kateguorėjės</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/tags">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Žīmas</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+    </ul>
+</nav>
+
+
+    <main>
+
+
+
+
+<article>
+
+    <h1>Diel laikraštė „Ruoda“</h1>
+
+    
+      <aside>
+    <ul>
+        <li>
+            <time class="post-date" datetime="2023-01-09T00:00:00Z">2023-01-12</time>
+        </li>
+        
+        
+
+        
+        <li>
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/tags/spauda">#spauda</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        <li>Skaitītė 1 min.</li>
+    </ul>
+</aside>
+
+    
+
+    
+      
+<div class="featured_image">
+    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/" title="Diel laikraštė „Ruoda“">
+        <img src="/images/ruoda.jpg">
+    </a>
+</div>
+
+
+    
+
+    <p>2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.</p>
+<p>Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.</p>
+<p>Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.</p>
+<p>Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo</p>
+<h3 id="papėldims-2024-01-04">PAPĖLDĪMS 2024-01-04</h3>
+<p>Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs</p>
+<p><a href="http://www.ruoda.lt">www.ruoda.lt</a></p>
+
+
+</article>
+
+
+<section class="post-nav">
+    <ul>
+        <li>
+        
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/"><i class="fa fa-chevron-circle-left"></i> Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</a>
+        
+        </li>
+        <li>
+        
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/">Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė <i class="fa fa-chevron-circle-right"></i> </a>
+        
+        </li>
+    </ul>
+</section>
+  
+    
+    
+  
+
+
+
+
+
+</main>
+    <footer>
+        <ul>
+            <li>
+                <h6>CC BY-SA 4.0 | 
+                    Bodavuota so <a href="https://gohugo.io" title="Hugo">Hugo</a> |
+                    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/index.xml">Sektė </a></h6>
+            </li>
+            
+            
+                <li>
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
+                    <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
+                    </a></h6>
+                </li>
+            
+                <li>
+                    <h6><a class="" href="/nuruodas/">
+                    <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Nūruodas</span>
+                    </a></h6>
+                </li>
+            
+        </ul>
+    </footer>
+</div>
+<script src="/js/scripts.js"></script>
+
+  
+
+
+</body>
+
+</html>
+
+
+
+<script>
+  var _paq = window._paq = window._paq || [];
+   
+  _paq.push(['trackPageView']);
+  _paq.push(['enableLinkTracking']);
+  (function() {
+    var u="//matomo.arns.lt/";
+    _paq.push(['setTrackerUrl', u+'matomo.php']);
+    _paq.push(['setSiteId', '1']);
+    var d=document, g=d.createElement('script'), s=d.getElementsByTagName('script')[0];
+    g.async=true; g.src=u+'matomo.js'; s.parentNode.insertBefore(g,s);
+  })();
+</script>
+
+

public/skaitėnē/domens/index.html

@@ -192,7 +192,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/douneninka-mil-duneninkus/index.html

@@ -212,7 +212,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/dvebalse/index.html

@@ -234,7 +234,7 @@ EU - Euruopa, eufuorėjė OU - šou (rėngėnīs) Dounėninkā dā tor OU, Ė
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/facebook-pale-duneninkus/index.html

@@ -217,7 +217,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/index.html

@@ -190,7 +190,7 @@ Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės <em>ā</em> vertėms i <em>o</em>.
     <ul>
         <li>
         
-            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/"><i class="fa fa-chevron-circle-left"></i> Darīkem, darīket</a>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/"><i class="fa fa-chevron-circle-left"></i> Diel laikraštė „Ruoda“</a>
         
         </li>
         <li>
@@ -220,7 +220,7 @@ Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės <em>ā</em> vertėms i <em>o</em>.
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/index.html

@@ -141,6 +141,16 @@
             <time class="date-meta">2023-03-12</time>
         </li>
         
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/">Diel laikraštė „Ruoda“</a>
+            <time class="date-meta">2023-01-12</time>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/">Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</a>
+            <time class="date-meta">2023-01-12</time>
+        </li>
+        
     </ul>
 
     
@@ -148,6 +158,16 @@
     <h3>2022</h3>
     <ul>
         
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/">Metu planā</a>
+            <time class="date-meta">2022-12-12</time>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/">Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</a>
+            <time class="date-meta">2022-12-12</time>
+        </li>
+        
         <li>
             <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/">Darīkem, darīket</a>
             <time class="date-meta">2022-03-12</time>
@@ -163,26 +183,6 @@
             <time class="date-meta">2022-02-12</time>
         </li>
         
-        <li>
-            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/">Dounèninkā mīl dūnèninkus</a>
-            <time class="date-meta">2022-01-12</time>
-        </li>
-        
-        <li>
-            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/telseskiu-i-u/">Telšèškiu i/u</a>
-            <time class="date-meta">2022-01-12</time>
-        </li>
-        
-        <li>
-            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/tarmie-facebooku/">Tarmies apklausa Facebook&rsquo;ů</a>
-            <time class="date-meta">2022-01-12</time>
-        </li>
-        
-        <li>
-            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/facebook-pale-duneninkus/">Jė Facebook būtom vagol dūnèninkus</a>
-            <time class="date-meta">2022-01-12</time>
-        </li>
-        
     </ul>
 
     
@@ -227,7 +227,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/index.xml

@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/skaitėnē/kalba-tarmie/index.html

@@ -0,0 +1,254 @@
+<!doctype html>
+
+<html lang="sgs">
+
+<head>
+  <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook - Žemaitėšks alkierios</title>
+  <meta charset="utf-8" />
+<meta name="viewport" content="width=device-width, initial-scale=1" />
+<meta name="description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios." />
+<meta name="author" content="Žemaitiu kalbuos instituts" /><meta property="og:url" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/">
+  <meta property="og:site_name" content="Žemaitėšks alkierios">
+  <meta property="og:title" content="Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook">
+  <meta property="og:description" content="&lt;…&gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃">
+  <meta property="og:locale" content="sgs">
+  <meta property="og:type" content="article">
+    <meta property="article:section" content="skaitėnē">
+    <meta property="article:published_time" content="2023-01-06T00:00:00+00:00">
+    <meta property="article:modified_time" content="2023-01-06T00:00:00+00:00">
+    <meta property="article:tag" content="Statusos">
+    <meta property="og:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
+
+
+  <meta name="twitter:card" content="summary_large_image">
+  <meta name="twitter:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
+  <meta name="twitter:title" content="Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook">
+  <meta name="twitter:description" content="&lt;…&gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃">
+
+<meta name="generator" content="Hugo 0.140.1">
+    
+    <link rel="shortcut icon" href="/images/logo_mini.png" />
+  
+    <script id="MathJax-script" async src="https://cdn.jsdelivr.net/npm/mathjax@3/es5/tex-mml-chtml.js"></script>
+    <script src="/js/mathjax-config.js" defer></script>
+    <script src="https://cdnjs.cloudflare.com/polyfill/v3/polyfill.min.js?features=es6"></script>
+
+  <link rel="stylesheet" href="/css/normalize.min.css" />
+  <link rel="stylesheet" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/fontawesome/css/all.min.css" />
+  
+    
+    <link href="//fonts.googleapis.com/css?family=Andika" rel="stylesheet">
+  
+  
+  <link rel="stylesheet" type="text/css" href="/css/styles.css" />
+</head>
+
+<body>
+  <div id="container">
+    <header>
+      
+<div class="site_logo featured_image">
+    <a href="/">
+        <img class="" src="/images/logo.png">
+    </a>
+</div>
+
+      <h1>
+        <a href="/">Žemaitėšks alkierios</a>
+      </h1>
+
+      <ul id="social-media">
+             <li>
+               <a href="https://www.facebook.com/zemaitiukalbuosintituts" title="Facebook">
+               <i class="fab fa-facebook fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+             <li>
+               <a href="https://s.arns.lt/@zki" title="Mastodon">
+               <i class="fab fa-mastodon fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+             <li>
+               <a href="https://tv.arns.lt/c/zemaitiu_kalbuos_instituts" title="Peertube">
+               <i class="fa fa-video fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+      </ul>
+      
+      <p><em>Žemaitiu kalbuos instituts</em></p>
+      
+    </header>
+
+    
+<nav>
+    <ul>
+        
+        <li>
+            <a class="active" href="/skait%C4%97ne%CC%84/">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Skaitėnē</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/darba%CC%84/">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Darbā</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/categories/rakonda%CC%84">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Rakondā</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/categories">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Kateguorėjės</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/tags">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Žīmas</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+    </ul>
+</nav>
+
+
+    <main>
+
+
+
+
+<article>
+
+    <h1>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</h1>
+
+    
+      <aside>
+    <ul>
+        <li>
+            <time class="post-date" datetime="2023-01-06T00:00:00Z">2023-01-12</time>
+        </li>
+        
+        
+        <li>
+            Kateguorėjės:
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/categories/pam%C4%97sl%C4%97j%C4%97ma%CC%84">pamėslėjėmā</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        
+        <li>
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/tags/statusos">#statusos</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        <li>Skaitītė 3 min.</li>
+    </ul>
+</aside>
+
+    
+
+    
+      
+
+    
+
+    <p>&lt;&hellip;&gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃</p>
+<p>Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.</p>
+<p>Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.</p>
+<p>Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.</p>
+<p>Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.</p>
+<p>Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.</p>
+
+
+</article>
+
+
+<section class="post-nav">
+    <ul>
+        <li>
+        
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/"><i class="fa fa-chevron-circle-left"></i> Metu planā</a>
+        
+        </li>
+        <li>
+        
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/">Diel laikraštė „Ruoda“ <i class="fa fa-chevron-circle-right"></i> </a>
+        
+        </li>
+    </ul>
+</section>
+  
+    
+    
+  
+
+
+
+
+
+</main>
+    <footer>
+        <ul>
+            <li>
+                <h6>CC BY-SA 4.0 | 
+                    Bodavuota so <a href="https://gohugo.io" title="Hugo">Hugo</a> |
+                    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/index.xml">Sektė </a></h6>
+            </li>
+            
+            
+                <li>
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
+                    <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
+                    </a></h6>
+                </li>
+            
+                <li>
+                    <h6><a class="" href="/nuruodas/">
+                    <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Nūruodas</span>
+                    </a></h6>
+                </li>
+            
+        </ul>
+    </footer>
+</div>
+<script src="/js/scripts.js"></script>
+
+  
+
+
+</body>
+
+</html>
+
+
+
+<script>
+  var _paq = window._paq = window._paq || [];
+   
+  _paq.push(['trackPageView']);
+  _paq.push(['enableLinkTracking']);
+  (function() {
+    var u="//matomo.arns.lt/";
+    _paq.push(['setTrackerUrl', u+'matomo.php']);
+    _paq.push(['setSiteId', '1']);
+    var d=document, g=d.createElement('script'), s=d.getElementsByTagName('script')[0];
+    g.async=true; g.src=u+'matomo.js'; s.parentNode.insertBefore(g,s);
+  })();
+</script>
+
+

public/skaitėnē/kertene-tarmie/index.html

@@ -223,7 +223,7 @@ Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaust
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/lietova/index.html

@@ -217,7 +217,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/matuonite-dunininkus/index.html

@@ -0,0 +1,267 @@
+<!doctype html>
+
+<html lang="sgs">
+
+<head>
+  <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus - Žemaitėšks alkierios</title>
+  <meta charset="utf-8" />
+<meta name="viewport" content="width=device-width, initial-scale=1" />
+<meta name="description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios." />
+<meta name="author" content="Žemaitiu kalbuos instituts" /><meta property="og:url" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/">
+  <meta property="og:site_name" content="Žemaitėšks alkierios">
+  <meta property="og:title" content="Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus">
+  <meta property="og:description" content="Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.
+Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:
+tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu. pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem? Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.">
+  <meta property="og:locale" content="sgs">
+  <meta property="og:type" content="article">
+    <meta property="article:section" content="skaitėnē">
+    <meta property="article:published_time" content="2022-12-21T00:00:00+00:00">
+    <meta property="article:modified_time" content="2022-12-21T00:00:00+00:00">
+    <meta property="article:tag" content="Bendrėnė Rašība">
+    <meta property="og:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/images/regresivenes-selpniejems.jpg">
+
+
+  <meta name="twitter:card" content="summary_large_image">
+  <meta name="twitter:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/images/regresivenes-selpniejems.jpg">
+  <meta name="twitter:title" content="Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus">
+  <meta name="twitter:description" content="Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.
+Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:
+tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu. pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem? Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.">
+
+<meta name="generator" content="Hugo 0.140.1">
+    
+    <link rel="shortcut icon" href="/images/logo_mini.png" />
+  
+    <script id="MathJax-script" async src="https://cdn.jsdelivr.net/npm/mathjax@3/es5/tex-mml-chtml.js"></script>
+    <script src="/js/mathjax-config.js" defer></script>
+    <script src="https://cdnjs.cloudflare.com/polyfill/v3/polyfill.min.js?features=es6"></script>
+
+  <link rel="stylesheet" href="/css/normalize.min.css" />
+  <link rel="stylesheet" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/fontawesome/css/all.min.css" />
+  
+    
+    <link href="//fonts.googleapis.com/css?family=Andika" rel="stylesheet">
+  
+  
+  <link rel="stylesheet" type="text/css" href="/css/styles.css" />
+</head>
+
+<body>
+  <div id="container">
+    <header>
+      
+<div class="site_logo featured_image">
+    <a href="/">
+        <img class="" src="/images/logo.png">
+    </a>
+</div>
+
+      <h1>
+        <a href="/">Žemaitėšks alkierios</a>
+      </h1>
+
+      <ul id="social-media">
+             <li>
+               <a href="https://www.facebook.com/zemaitiukalbuosintituts" title="Facebook">
+               <i class="fab fa-facebook fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+             <li>
+               <a href="https://s.arns.lt/@zki" title="Mastodon">
+               <i class="fab fa-mastodon fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+             <li>
+               <a href="https://tv.arns.lt/c/zemaitiu_kalbuos_instituts" title="Peertube">
+               <i class="fa fa-video fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+      </ul>
+      
+      <p><em>Žemaitiu kalbuos instituts</em></p>
+      
+    </header>
+
+    
+<nav>
+    <ul>
+        
+        <li>
+            <a class="active" href="/skait%C4%97ne%CC%84/">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Skaitėnē</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/darba%CC%84/">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Darbā</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/categories/rakonda%CC%84">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Rakondā</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/categories">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Kateguorėjės</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/tags">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Žīmas</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+    </ul>
+</nav>
+
+
+    <main>
+
+
+
+
+<article>
+
+    <h1>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</h1>
+
+    
+      <aside>
+    <ul>
+        <li>
+            <time class="post-date" datetime="2022-12-21T00:00:00Z">2022-12-12</time>
+        </li>
+        
+        
+        <li>
+            Kateguorėjės:
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-vagol-i%CC%84pati%CC%84b%C4%97s">bėndrėnė rašība vagol īpatībės</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        
+        <li>
+            <em>
+                
+                    
+                    <a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
+                
+            </em>
+        </li>
+        
+
+        <li>Skaitītė 1 min.</li>
+    </ul>
+</aside>
+
+    
+
+    
+      
+<div class="featured_image">
+    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/" title="Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus">
+        <img src="/images/regresivenes-selpniejems.jpg">
+    </a>
+</div>
+
+
+    
+
+    <p>Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.</p>
+<p>Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:</p>
+<ul>
+<li>tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos</li>
+<li>induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.</li>
+<li>pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?</li>
+</ul>
+<p>Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.</p>
+<p><em>Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots</em></p>
+
+
+</article>
+
+
+<section class="post-nav">
+    <ul>
+        <li>
+        
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/"><i class="fa fa-chevron-circle-left"></i> Darīkem, darīket</a>
+        
+        </li>
+        <li>
+        
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/">Metu planā <i class="fa fa-chevron-circle-right"></i> </a>
+        
+        </li>
+    </ul>
+</section>
+  
+    
+    
+  
+
+
+
+
+
+</main>
+    <footer>
+        <ul>
+            <li>
+                <h6>CC BY-SA 4.0 | 
+                    Bodavuota so <a href="https://gohugo.io" title="Hugo">Hugo</a> |
+                    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/index.xml">Sektė </a></h6>
+            </li>
+            
+            
+                <li>
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
+                    <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
+                    </a></h6>
+                </li>
+            
+                <li>
+                    <h6><a class="" href="/nuruodas/">
+                    <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Nūruodas</span>
+                    </a></h6>
+                </li>
+            
+        </ul>
+    </footer>
+</div>
+<script src="/js/scripts.js"></script>
+
+  
+
+
+</body>
+
+</html>
+
+
+
+<script>
+  var _paq = window._paq = window._paq || [];
+   
+  _paq.push(['trackPageView']);
+  _paq.push(['enableLinkTracking']);
+  (function() {
+    var u="//matomo.arns.lt/";
+    _paq.push(['setTrackerUrl', u+'matomo.php']);
+    _paq.push(['setSiteId', '1']);
+    var d=document, g=d.createElement('script'), s=d.getElementsByTagName('script')[0];
+    g.async=true; g.src=u+'matomo.js'; s.parentNode.insertBefore(g,s);
+  })();
+</script>
+
+

public/skaitėnē/nafeksouta-ruoda/index.html

@@ -200,7 +200,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/nakeravuote-donininku/index.html

@@ -210,7 +210,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/nauje-pruojekta-pranesems/index.html

@@ -237,7 +237,7 @@ Pirminis plans:</p>
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/nauji-klavetura-win-10/index.html

@@ -253,7 +253,7 @@ Pats princėps rašīma ī tuoks, ka rašā ėlgėnama raidė ė tumet spaudi
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/naus-laikrastis-ruoda/index.html

@@ -208,7 +208,7 @@ Bova sosideliuojos vėsėškā nȧnuormalė padietis, ka atskėra tauta, katrā,
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/paviede-i-ceguonus/index.html

@@ -201,7 +201,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/skaitėnē/2/index.html

@@ -128,6 +128,33 @@
 
     
 
+    <h3>2022</h3>
+    <ul>
+        
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/">Dounèninkā mīl dūnèninkus</a>
+            <time class="date-meta">2022-01-12</time>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/telseskiu-i-u/">Telšèškiu i/u</a>
+            <time class="date-meta">2022-01-12</time>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/tarmie-facebooku/">Tarmies apklausa Facebook&rsquo;ů</a>
+            <time class="date-meta">2022-01-12</time>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/facebook-pale-duneninkus/">Jė Facebook būtom vagol dūnèninkus</a>
+            <time class="date-meta">2022-01-12</time>
+        </li>
+        
+    </ul>
+
+    
+
     <h3>2021</h3>
     <ul>
         
@@ -156,33 +183,6 @@
             <time class="date-meta">2021-11-12</time>
         </li>
         
-        <li>
-            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauji-klavetura-win-10/">Nauji klavētūra Windows 10</a>
-            <time class="date-meta">2021-09-12</time>
-        </li>
-        
-        <li>
-            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nakeravuote-donininku/">Kodie nȧkeravuotė donėninku tarmies</a>
-            <time class="date-meta">2021-02-12</time>
-        </li>
-        
-        <li>
-            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/domens/">Mūsa domens – laimietuos</a>
-            <time class="date-meta">2021-02-12</time>
-        </li>
-        
-    </ul>
-
-    
-
-    <h3>2015</h3>
-    <ul>
-        
-        <li>
-            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/">Naus laikraštis „Ruoda“</a>
-            <time class="date-meta">2015-02-12</time>
-        </li>
-        
     </ul>
 
     
@@ -227,7 +227,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/skaitėnē/3/index.html

@@ -128,6 +128,40 @@
 
     
 
+    <h3>2021</h3>
+    <ul>
+        
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauji-klavetura-win-10/">Nauji klavētūra Windows 10</a>
+            <time class="date-meta">2021-09-12</time>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nakeravuote-donininku/">Kodie nȧkeravuotė donėninku tarmies</a>
+            <time class="date-meta">2021-02-12</time>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/domens/">Mūsa domens – laimietuos</a>
+            <time class="date-meta">2021-02-12</time>
+        </li>
+        
+    </ul>
+
+    
+
+    <h3>2015</h3>
+    <ul>
+        
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/">Naus laikraštis „Ruoda“</a>
+            <time class="date-meta">2015-02-12</time>
+        </li>
+        
+    </ul>
+
+    
+
     <h3>2014</h3>
     <ul>
         
@@ -209,7 +243,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/sorasims-2021/index.html

@@ -252,7 +252,7 @@ Apklausti bova 171 tūkst. žmuoniū.
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/tarmie-facebooku/index.html

@@ -227,7 +227,7 @@ Bieda ta, ka esont nuorů torietė tuokės pruogramas kap Facebook ėšverstas i
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/telseskiu-i-u/index.html

@@ -216,7 +216,7 @@ Tas gal būtė itraukos dā papėlduomas ruodbalsės: è ėr ò, katruom būtom
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/veins-zemaitesks-darbs/index.html

@@ -222,7 +222,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/zemaite-gava-iso-kuoda/index.html

@@ -197,7 +197,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/skaitėnē/zemaiteska-klavetura/index.html

@@ -301,7 +301,7 @@ sudo rm -rf server-*
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/tags/apklausa/index.html

@@ -169,7 +169,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/tags/apklausa/index.xml

@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/tags/bendrėnė-rašība/index.html

@@ -131,6 +131,11 @@
     <h3>2022</h3>
     <ul>
         
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/">Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</a>
+            <time class="date-meta">2022-12-12</time>
+        </li>
+        
         <li>
             <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/">Darīkem, darīket</a>
             <time class="date-meta">2022-03-12</time>
@@ -178,11 +183,6 @@
             <time class="date-meta">2021-12-12</time>
         </li>
         
-        <li>
-            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/dvebalse/">Dvėbalsē žemaiťiu kalbuo</a>
-            <time class="date-meta">2021-12-12</time>
-        </li>
-        
     </ul>
 
     
@@ -224,7 +224,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/tags/bendrėnė-rašība/index.xml

@@ -7,7 +7,7 @@
    <generator>Hugo -- gohugo.io</generator>
    <language>sgs</language>
    <copyright>CC BY-SA 4.0</copyright>
-   <lastBuildDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
+   <lastBuildDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
    
        <atom:link href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" />
    
@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/tags/bendrėnė-rašība/skaitėnē/2/index.html

@@ -131,6 +131,11 @@
     <h3>2021</h3>
     <ul>
         
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/dvebalse/">Dvėbalsē žemaiťiu kalbuo</a>
+            <time class="date-meta">2021-12-12</time>
+        </li>
+        
         <li>
             <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nakeravuote-donininku/">Kodie nȧkeravuotė donėninku tarmies</a>
             <time class="date-meta">2021-02-12</time>
@@ -189,7 +194,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/tags/brailis/index.html

@@ -0,0 +1,199 @@
+<!doctype html>
+
+<html lang="sgs">
+
+<head>
+  <title> - Žemaitėšks alkierios</title>
+  <meta charset="utf-8" />
+<meta name="viewport" content="width=device-width, initial-scale=1" />
+<meta name="description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios." />
+<meta name="author" content="Žemaitiu kalbuos instituts" /><link rel="alternate" type="application/rss+xml" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/brailis/index.xml" title="Žemaitėšks alkierios" /><meta property="og:url" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/brailis/">
+  <meta property="og:site_name" content="Žemaitėšks alkierios">
+  <meta property="og:title" content="Brailis">
+  <meta property="og:description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios.">
+  <meta property="og:locale" content="sgs">
+  <meta property="og:type" content="website">
+    <meta property="og:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
+
+
+  <meta name="twitter:card" content="summary_large_image">
+  <meta name="twitter:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
+  <meta name="twitter:title" content="Brailis">
+  <meta name="twitter:description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios.">
+
+<meta name="generator" content="Hugo 0.140.1">
+    
+    <link rel="shortcut icon" href="/images/logo_mini.png" />
+  
+    <script id="MathJax-script" async src="https://cdn.jsdelivr.net/npm/mathjax@3/es5/tex-mml-chtml.js"></script>
+    <script src="/js/mathjax-config.js" defer></script>
+    <script src="https://cdnjs.cloudflare.com/polyfill/v3/polyfill.min.js?features=es6"></script>
+
+  <link rel="stylesheet" href="/css/normalize.min.css" />
+  <link rel="stylesheet" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/fontawesome/css/all.min.css" />
+  
+    
+    <link href="//fonts.googleapis.com/css?family=Andika" rel="stylesheet">
+  
+  
+  <link rel="stylesheet" type="text/css" href="/css/styles.css" />
+</head>
+
+<body>
+  <div id="container">
+    <header>
+      
+<div class="site_logo featured_image">
+    <a href="/">
+        <img class="" src="/images/logo.png">
+    </a>
+</div>
+
+      <h1>
+        <a href="/">Žemaitėšks alkierios</a>
+      </h1>
+
+      <ul id="social-media">
+             <li>
+               <a href="https://www.facebook.com/zemaitiukalbuosintituts" title="Facebook">
+               <i class="fab fa-facebook fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+             <li>
+               <a href="https://s.arns.lt/@zki" title="Mastodon">
+               <i class="fab fa-mastodon fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+             <li>
+               <a href="https://tv.arns.lt/c/zemaitiu_kalbuos_instituts" title="Peertube">
+               <i class="fa fa-video fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+      </ul>
+      
+      <p><em>Žemaitiu kalbuos instituts</em></p>
+      
+    </header>
+
+    
+<nav>
+    <ul>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/skait%C4%97ne%CC%84/">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Skaitėnē</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/darba%CC%84/">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Darbā</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/categories/rakonda%CC%84">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Rakondā</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/categories">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Kateguorėjės</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/tags">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Žīmas</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+    </ul>
+</nav>
+
+
+    <main>
+
+
+
+
+<section id="list">
+
+    
+        <h2>#brailis</h2>
+    
+
+    
+
+    
+
+    <h3>2022</h3>
+    <ul>
+        
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/brailis/">Žemaitėšks brailis</a>
+            <time class="date-meta">2022-06-12</time>
+        </li>
+        
+    </ul>
+
+    
+
+</section>
+
+
+
+
+
+</main>
+    <footer>
+        <ul>
+            <li>
+                <h6>CC BY-SA 4.0 | 
+                    Bodavuota so <a href="https://gohugo.io" title="Hugo">Hugo</a> |
+                    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/index.xml">Sektė </a></h6>
+            </li>
+            
+            
+                <li>
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
+                    <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
+                    </a></h6>
+                </li>
+            
+                <li>
+                    <h6><a class="" href="/nuruodas/">
+                    <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Nūruodas</span>
+                    </a></h6>
+                </li>
+            
+        </ul>
+    </footer>
+</div>
+<script src="/js/scripts.js"></script>
+
+  
+
+
+</body>
+
+</html>
+
+
+
+<script>
+  var _paq = window._paq = window._paq || [];
+   
+  _paq.push(['trackPageView']);
+  _paq.push(['enableLinkTracking']);
+  (function() {
+    var u="//matomo.arns.lt/";
+    _paq.push(['setTrackerUrl', u+'matomo.php']);
+    _paq.push(['setSiteId', '1']);
+    var d=document, g=d.createElement('script'), s=d.getElementsByTagName('script')[0];
+    g.async=true; g.src=u+'matomo.js'; s.parentNode.insertBefore(g,s);
+  })();
+</script>
+
+

public/tags/brailis/skaitėnē/1/index.html

@@ -0,0 +1,10 @@
+<!DOCTYPE html>
+<html lang="sgs">
+  <head>
+    <title>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/brailis/</title>
+    <link rel="canonical" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/brailis/">
+    <meta name="robots" content="noindex">
+    <meta charset="utf-8">
+    <meta http-equiv="refresh" content="0; url=https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/brailis/">
+  </head>
+</html>

public/tags/bėndrėnė-rašība/index.html

@@ -169,7 +169,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/tags/bėndrėnė-rašība/index.xml

@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/tags/index.html

@@ -130,7 +130,9 @@
         
             <li><a href="apklausa">apklausa</a> <span class="count">(2 īrašā)</span></li>
         
-            <li><a href="bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">bendrėnė rašība</a> <span class="count">(11 īrašā)</span></li>
+            <li><a href="bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">bendrėnė rašība</a> <span class="count">(12 īrašā)</span></li>
+        
+            <li><a href="brailis">brailis</a> <span class="count">(1 īrašā)</span></li>
         
             <li><a href="b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">bėndrėnė rašība</a> <span class="count">(2 īrašā)</span></li>
         
@@ -146,7 +148,9 @@
         
             <li><a href="sora%C5%A1i%CC%84ma%CC%84">sorašīmā</a> <span class="count">(1 īrašā)</span></li>
         
-            <li><a href="spauda">spauda</a> <span class="count">(1 īrašā)</span></li>
+            <li><a href="spauda">spauda</a> <span class="count">(2 īrašā)</span></li>
+        
+            <li><a href="statusos">statusos</a> <span class="count">(1 īrašā)</span></li>
         
             <li><a href="ti%CC%84r%C4%97ms">tīrėms</a> <span class="count">(3 īrašā)</span></li>
         
@@ -171,7 +175,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/tags/index.xml

@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/tags/istuorėnė-rašība/index.html

@@ -157,7 +157,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/tags/istuorėnė-rašība/index.xml

@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/tags/it/index.html

@@ -157,7 +157,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/tags/it/index.xml

@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/tags/klavētūra/index.html

@@ -169,7 +169,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/tags/klavētūra/index.xml

@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/tags/lingvistėka/index.html

@@ -157,7 +157,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/tags/lingvistėka/index.xml

@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/tags/senāsis-alkierios/index.html

@@ -215,7 +215,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/tags/senāsis-alkierios/index.xml

@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/tags/sorašīmā/index.html

@@ -157,7 +157,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/tags/sorašīmā/index.xml

@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/tags/spauda/index.html

@@ -128,6 +128,18 @@
 
     
 
+    <h3>2023</h3>
+    <ul>
+        
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/">Diel laikraštė „Ruoda“</a>
+            <time class="date-meta">2023-01-12</time>
+        </li>
+        
+    </ul>
+
+    
+
     <h3>2015</h3>
     <ul>
         
@@ -157,7 +169,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/tags/spauda/index.xml

@@ -7,7 +7,7 @@
    <generator>Hugo -- gohugo.io</generator>
    <language>sgs</language>
    <copyright>CC BY-SA 4.0</copyright>
-   <lastBuildDate>Fri, 20 Feb 2015 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
+   <lastBuildDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
    
        <atom:link href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/spauda/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" />
    
@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/tags/statusos/index.html

@@ -0,0 +1,199 @@
+<!doctype html>
+
+<html lang="sgs">
+
+<head>
+  <title> - Žemaitėšks alkierios</title>
+  <meta charset="utf-8" />
+<meta name="viewport" content="width=device-width, initial-scale=1" />
+<meta name="description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios." />
+<meta name="author" content="Žemaitiu kalbuos instituts" /><link rel="alternate" type="application/rss+xml" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/statusos/index.xml" title="Žemaitėšks alkierios" /><meta property="og:url" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/statusos/">
+  <meta property="og:site_name" content="Žemaitėšks alkierios">
+  <meta property="og:title" content="Statusos">
+  <meta property="og:description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios.">
+  <meta property="og:locale" content="sgs">
+  <meta property="og:type" content="website">
+    <meta property="og:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
+
+
+  <meta name="twitter:card" content="summary_large_image">
+  <meta name="twitter:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
+  <meta name="twitter:title" content="Statusos">
+  <meta name="twitter:description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios.">
+
+<meta name="generator" content="Hugo 0.140.1">
+    
+    <link rel="shortcut icon" href="/images/logo_mini.png" />
+  
+    <script id="MathJax-script" async src="https://cdn.jsdelivr.net/npm/mathjax@3/es5/tex-mml-chtml.js"></script>
+    <script src="/js/mathjax-config.js" defer></script>
+    <script src="https://cdnjs.cloudflare.com/polyfill/v3/polyfill.min.js?features=es6"></script>
+
+  <link rel="stylesheet" href="/css/normalize.min.css" />
+  <link rel="stylesheet" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/fontawesome/css/all.min.css" />
+  
+    
+    <link href="//fonts.googleapis.com/css?family=Andika" rel="stylesheet">
+  
+  
+  <link rel="stylesheet" type="text/css" href="/css/styles.css" />
+</head>
+
+<body>
+  <div id="container">
+    <header>
+      
+<div class="site_logo featured_image">
+    <a href="/">
+        <img class="" src="/images/logo.png">
+    </a>
+</div>
+
+      <h1>
+        <a href="/">Žemaitėšks alkierios</a>
+      </h1>
+
+      <ul id="social-media">
+             <li>
+               <a href="https://www.facebook.com/zemaitiukalbuosintituts" title="Facebook">
+               <i class="fab fa-facebook fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+             <li>
+               <a href="https://s.arns.lt/@zki" title="Mastodon">
+               <i class="fab fa-mastodon fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+             <li>
+               <a href="https://tv.arns.lt/c/zemaitiu_kalbuos_instituts" title="Peertube">
+               <i class="fa fa-video fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+      </ul>
+      
+      <p><em>Žemaitiu kalbuos instituts</em></p>
+      
+    </header>
+
+    
+<nav>
+    <ul>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/skait%C4%97ne%CC%84/">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Skaitėnē</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/darba%CC%84/">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Darbā</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/categories/rakonda%CC%84">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Rakondā</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/categories">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Kateguorėjės</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/tags">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Žīmas</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+    </ul>
+</nav>
+
+
+    <main>
+
+
+
+
+<section id="list">
+
+    
+        <h2>#statusos</h2>
+    
+
+    
+
+    
+
+    <h3>2023</h3>
+    <ul>
+        
+        <li>
+            <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/">Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</a>
+            <time class="date-meta">2023-01-12</time>
+        </li>
+        
+    </ul>
+
+    
+
+</section>
+
+
+
+
+
+</main>
+    <footer>
+        <ul>
+            <li>
+                <h6>CC BY-SA 4.0 | 
+                    Bodavuota so <a href="https://gohugo.io" title="Hugo">Hugo</a> |
+                    <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/index.xml">Sektė </a></h6>
+            </li>
+            
+            
+                <li>
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
+                    <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
+                    </a></h6>
+                </li>
+            
+                <li>
+                    <h6><a class="" href="/nuruodas/">
+                    <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Nūruodas</span>
+                    </a></h6>
+                </li>
+            
+        </ul>
+    </footer>
+</div>
+<script src="/js/scripts.js"></script>
+
+  
+
+
+</body>
+
+</html>
+
+
+
+<script>
+  var _paq = window._paq = window._paq || [];
+   
+  _paq.push(['trackPageView']);
+  _paq.push(['enableLinkTracking']);
+  (function() {
+    var u="//matomo.arns.lt/";
+    _paq.push(['setTrackerUrl', u+'matomo.php']);
+    _paq.push(['setSiteId', '1']);
+    var d=document, g=d.createElement('script'), s=d.getElementsByTagName('script')[0];
+    g.async=true; g.src=u+'matomo.js'; s.parentNode.insertBefore(g,s);
+  })();
+</script>
+
+

public/tags/statusos/skaitėnē/1/index.html

@@ -0,0 +1,10 @@
+<!DOCTYPE html>
+<html lang="sgs">
+  <head>
+    <title>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/statusos/</title>
+    <link rel="canonical" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/statusos/">
+    <meta name="robots" content="noindex">
+    <meta charset="utf-8">
+    <meta http-equiv="refresh" content="0; url=https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/statusos/">
+  </head>
+</html>

public/tags/tīrėms/index.html

@@ -174,7 +174,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/tags/tīrėms/index.xml

@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>

public/tags/wikipedia/index.html

@@ -157,7 +157,7 @@
             
             
                 <li>
-                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <h6><a class="active" href="/aple/">
                     <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
                     </a></h6>
                 </li>

public/tags/wikipedia/index.xml

@@ -30,6 +30,42 @@
        <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
+     <item>
+       <title>Diel laikraštė „Ruoda“</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</link>
+       <pubDate>Mon, 09 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/diel-laikraste-ruoda/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsėprašau ož nasosėpratėma. Ronkas tik dvė pas žmuogo&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;papėldims-2024-01-04&#34;&gt;PAPĖLDĪMS 2024-01-04&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Prikielėm bėškioka pataisīta Ruoda - būs arkīvs&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://www.ruoda.lt&#34;&gt;www.ruoda.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</link>
+       <pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kalba-tarmie/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;&amp;lt;&amp;hellip;&amp;gt; Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel statosa. Lietuviu kalba pas mumis ī valstībėnė, tor instėtocėjės, katruos anon keravuo ė stelgas (lt. stengiasi) praturtintė. Žemaitē valstībėnės paramuos tor minimalē ė keravuojama paprastū prieteliu, dā ŽKD (a kėtū smulkiesniu organėzacėju). Šėndėin ī tāp, praeitie bova kėtāp (tėik lietuviu, tėik žemaitiu naturiejė), ateitie vielėk gal būtė kėtāp. Ta če nie nakintons dalīks, vuo ė prestėžos žemaitiu kalbuos aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Prestėžos ėrgė prigol nu čiesa. Kurdu kalba XX omžė pradiuo bova Torkėjuo nurašīta vėsā ė net bova vadėnam kalnū torku tarmie (čīstā skėrtingas kalbū šeimas!). Lėnkmetio žemaiti rēkiejė gerā nugėrdītė, ka tas pradietom lėnkėškā šnekietė. Šėndėin svetėmė žemaitē praded kalba lietovėškā ė tik sopratėn, ka abodo ī žemaitio, parsėjung i gimta. Bet kāp jau mėnavuojau - prestėžos šėndėin aug.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Diel paskėrtėis. Dabartiuo žemaitiu nauduo šeimuo, rašītė individualės kningas (pruoza, poezėjė), dā vėina kėta ožraša (so kliauzuoms (lt. klaidomis)) par rėngėnė. Stelgas ivestė i muokīklas. Pruobėj laikraštoka „Žemaitē īr“. Šēp šnekietė žemaitėškā gali aple betkon, tik daugis (lt. dauguma) trūkstamu žuodiu būs pasėskuolinta ėš lietuviu (ė tėi tonkē būs tarptautėnē). Sėlpnuojė vėita: skaitmenėnė aplinka. Nie šmuota žemaitėšku alkieriu internetė, pruogramas (tamė tarpė Facebook) nator žemaitėškas aplinkuos, nie rakondu rašībuo (rašības taisītovu (en. spellchecker), žuodīnu), nie autuomatiniu pargoldītuoju (ale vertieju). Tas mona mėnavuots „sgs“ kuods ī skėrts tuokīms sožemaitėnėmams, ale dā anon ė rēk nauduotė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ė paskotėnis dalīks rašības sistematėzavėms. Mon atruoda, ka če kertinis skėrtoms tarp kalbuos ė tarmies. Ožrašītas tarmės nator vėinuodoma, nie fiksouta vėina a kėta skvarma, žuodis – diel tuo čiesou biegont anuos ėšskėrtėnomā gal nuninktė. Dejė, dabartėnė rašība tuokė „tarmėnė“, nes kuožnos raša tāp kāp šnek. Ī rašības taisīklės, ka tas vėinodoms rastous, ale rezoltats būs: parašīta vėinuo žemaitiu kalbuos tarmiū/puotarmiu/šnektū. Tas nalīgoms kėš kuojė skaitmenėzavėmou. XIX omžie pruobėjė turietė gramatėka, bet čiesa pritrūka sotartė katron nauduotė ė bėndros ėšlėkėma klausėms so lietovēs kabiejė ont nuosē, ta vieliau bova kompromėsu. Bova tuokiū dalīku ėr onkstiau, pvz., Bretkūns – atsėsakė sava prūsu kilmies ka nasovuokītietom. Dabā žemaitē vėinė sprėnd sava ėšlėkėma klausėma. Rašības taisīklės toram, ale gramatėkas kalbā dā nē, tarmiems - tāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ėš tuo ėlga atsakīma galat soprastė, ka kalbuos ė tarmies santīkis nie kateguorėšks ė par čiesa ons gal kėstė. Svarbiau na kāp saka kėtė, bet kāp mėslėj patis žemaitē.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Metu planā</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</link>
+       <pubDate>Sat, 31 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/2022-metu-plans/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pruoblema pasėruodė tamė, ka patiuos bėndrėnės rašības/kalbuos puoreikis ėšlėikt mėnks. Daugis žemaitiu žemaitėška rašliava mata tik kāp špuosa, kėts dalīks garsē paskelbta idiejė „rašītė tāp kāp šneki“ sokūrė kuožna žmuogaus naklaidingoma: ka ė kāp ožrašīsi – būs teisingā. Vuo jė pruobiji ont kėik paruodītė vėina a kėta kliauza, ta būni pasmerkts kāp dėdliausis ėšsėšuokielis.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Veiziedams i ėšsėkeltus planus ė kas pavīka, tėnk apgailestautė ė pripažintė, ka nieka napavīka. Vėsė ožvestė pruojektā so vertėmās i žemaitiu kalba bėngies ont nagaliejėma ožrašītė „tāp“, pats bėndrėnės rašības pruojekts kāp ė bėngts, ale pasėtarnaus tik idiejuoms kāp tuoliaus darītė. Daugis strateginiu mėsliu kon darītė so kalba lėka naėšgėrstas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtė metā&amp;hellip; Nažėnau a bie ūkatas dā dėrbtė kažkon. Dā ožbėngso klausimīna aple žemaitiu kalbuos īpatībės, ka ėšlėktom kāp materėjuols. Rast dā papruobīso itrauktė žemaitiu i līkavėma tarptautėnė sistema, ale nalabā matau prasmies, nes pargoldīmā vės tėik būs nagalėmė. Kėtkon darīso, jė pakvėis ė matīso prasmies.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žemaitėškā rašīso ė tuoliaus – tas ī mona identėteta vėina ėš pamūrėnku. Rašīso kāp ė vėsė - tik savėi.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtās metās žemaitems linko veizietė platiau, nabūtė naklīstontīms ė rastė spieka sotarėmams. Taikuos ❤&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus</title>
+       <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</link>
+       <pubDate>Wed, 21 Dec 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/matuonite-dunininkus/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos&lt;/li&gt;&lt;li&gt;induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;em&gt;Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Darīkem, darīket</title>
        <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>