moved all old site

content/skaitėnē/a-zemaite-par-daug-nuor.md

@@ -7,7 +7,7 @@ title = 'A žemaitē par daug nuor?'
 
 Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.
 
-<a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia" target="_blank">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a>
+http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia
 
 Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?
 

public/categories/bėndrėnė-rašība-majedniems-ruodbalsiems/index.xml

@@ -12,6 +12,24 @@
        <atom:link href="http://localhost:1313/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" />
    
    
+     <item>
+       <title>Dėrbtėnė pruota galėmībės</title>
+       <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/</link>
+       <pubDate>Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&amp;hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&amp;hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė</title>
+       <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/</link>
+       <pubDate>Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Naus laikraštis „Ruoda“</title>
        <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/</link>
@@ -45,7 +63,7 @@
        <pubDate>Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000</pubDate>
        
        <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/</guid>
-       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
+       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
      <item>

public/categories/index.html

@@ -116,6 +116,8 @@
         
             <li><a href="b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a> <span class="count">(1 īrašā)</span></li>
         
+            <li><a href="pam%C4%97sl%C4%97j%C4%97ma%CC%84">pamėslėjėmā</a> <span class="count">(2 īrašā)</span></li>
+        
             <li><a href="rakonda%CC%84">rakondā</a> <span class="count">(1 īrašā)</span></li>
         
     </ul>

public/categories/index.xml

@@ -63,7 +63,7 @@
        <pubDate>Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000</pubDate>
        
        <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/</guid>
-       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
+       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
      <item>

public/categories/pamėslėjėmā/index.html

@@ -117,6 +117,11 @@
     <h3>2023</h3>
     <ul>
         
+        <li>
+            <a href="http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/">Dėrbtėnė pruota galėmībės</a>
+            <time class="date-meta">2023-03-12</time>
+        </li>
+        
         <li>
             <a href="http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/">Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė</a>
             <time class="date-meta">2023-03-12</time>

public/categories/pamėslėjėmā/index.xml

@@ -7,18 +7,18 @@
    <generator>Hugo -- gohugo.io</generator>
    <language>sgs</language>
    <copyright>CC BY-SA 4.0</copyright>
-   <lastBuildDate>Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
+   <lastBuildDate>Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
    
        <atom:link href="http://localhost:1313/categories/pam%C4%97sl%C4%97j%C4%97ma%CC%84/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" />
    
    
      <item>
-       <title>Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė</title>
+       <title>Dėrbtėnė pruota galėmībės</title>
        <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/</link>
-       <pubDate>Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       <pubDate>Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
        
        <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/</guid>
-       <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
+       <description>&lt;p&gt;Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&amp;hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&amp;hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
      <item>
@@ -63,7 +63,7 @@
        <pubDate>Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000</pubDate>
        
        <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/</guid>
-       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
+       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
      <item>

public/categories/rakondā/index.xml

@@ -12,6 +12,24 @@
        <atom:link href="http://localhost:1313/categories/rakonda%CC%84/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" />
    
    
+     <item>
+       <title>Dėrbtėnė pruota galėmībės</title>
+       <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/</link>
+       <pubDate>Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&amp;hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&amp;hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė</title>
+       <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/</link>
+       <pubDate>Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Naus laikraštis „Ruoda“</title>
        <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/</link>
@@ -45,7 +63,7 @@
        <pubDate>Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000</pubDate>
        
        <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/</guid>
-       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
+       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
      <item>

public/index.xml

@@ -63,7 +63,7 @@
        <pubDate>Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000</pubDate>
        
        <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/</guid>
-       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
+       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
      <item>

public/sitemap.xml

@@ -3,7 +3,7 @@
   xmlns:xhtml="http://www.w3.org/1999/xhtml">
   <url>
     <loc>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/</loc>
-    <lastmod>2015-02-20T00:00:00+00:00</lastmod>
+    <lastmod>2023-03-22T00:00:00+00:00</lastmod>
   </url><url>
     <loc>http://localhost:1313/aple/</loc>
     <lastmod>2024-12-28T00:00:00+00:00</lastmod>
@@ -14,20 +14,35 @@
     <loc>http://localhost:1313/</loc>
     <lastmod>2024-12-28T00:00:00+00:00</lastmod>
   </url><url>
-    <loc>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/</loc>
+    <loc>http://localhost:1313/categories/</loc>
-    <lastmod>2015-02-20T00:00:00+00:00</lastmod>
+    <lastmod>2023-03-22T00:00:00+00:00</lastmod>
+  </url><url>
+    <loc>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/</loc>
+    <lastmod>2023-03-22T00:00:00+00:00</lastmod>
+  </url><url>
+    <loc>http://localhost:1313/tags/it/</loc>
+    <lastmod>2023-03-22T00:00:00+00:00</lastmod>
+  </url><url>
+    <loc>http://localhost:1313/categories/pam%C4%97sl%C4%97j%C4%97ma%CC%84/</loc>
+    <lastmod>2023-03-22T00:00:00+00:00</lastmod>
   </url><url>
     <loc>http://localhost:1313/tags/sena%CC%84sis-alkierios/</loc>
+    <lastmod>2023-03-22T00:00:00+00:00</lastmod>
+  </url><url>
+    <loc>http://localhost:1313/tags/</loc>
+    <lastmod>2023-03-22T00:00:00+00:00</lastmod>
+  </url><url>
+    <loc>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/</loc>
+    <lastmod>2023-03-09T00:00:00+00:00</lastmod>
+  </url><url>
+    <loc>http://localhost:1313/tags/lingvist%C4%97ka/</loc>
+    <lastmod>2023-03-09T00:00:00+00:00</lastmod>
+  </url><url>
+    <loc>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/</loc>
     <lastmod>2015-02-20T00:00:00+00:00</lastmod>
   </url><url>
     <loc>http://localhost:1313/tags/spauda/</loc>
     <lastmod>2015-02-20T00:00:00+00:00</lastmod>
-  </url><url>
-    <loc>http://localhost:1313/tags/</loc>
-    <lastmod>2015-02-20T00:00:00+00:00</lastmod>
-  </url><url>
-    <loc>http://localhost:1313/categories/</loc>
-    <lastmod>2014-08-15T00:00:00+00:00</lastmod>
   </url><url>
     <loc>http://localhost:1313/tags/klave%CC%84t%C5%ABra/</loc>
     <lastmod>2014-08-15T00:00:00+00:00</lastmod>

public/skaitėnē/a-zemaite-par-daug-nuor/index.html

@@ -148,7 +148,7 @@
     
 
     <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p>
-<p><!-- raw HTML omitted --><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a><!-- raw HTML omitted --></p>
+<p><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a></p>
 <p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p>
 <ol>
 <li>

public/skaitėnē/index.xml

@@ -63,7 +63,7 @@
        <pubDate>Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000</pubDate>
        
        <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/</guid>
-       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
+       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
      <item>

public/tags/bendrėnė-rašība/index.xml

@@ -12,6 +12,24 @@
        <atom:link href="http://localhost:1313/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" />
    
    
+     <item>
+       <title>Dėrbtėnė pruota galėmībės</title>
+       <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/</link>
+       <pubDate>Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&amp;hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&amp;hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė</title>
+       <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/</link>
+       <pubDate>Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Naus laikraštis „Ruoda“</title>
        <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/</link>
@@ -45,7 +63,7 @@
        <pubDate>Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000</pubDate>
        
        <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/</guid>
-       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
+       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
      <item>

public/tags/index.html

@@ -116,9 +116,13 @@
         
             <li><a href="bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">bendrėnė rašība</a> <span class="count">(1 īrašā)</span></li>
         
+            <li><a href="it">it</a> <span class="count">(1 īrašā)</span></li>
+        
             <li><a href="klave%CC%84t%C5%ABra">klavētūra</a> <span class="count">(1 īrašā)</span></li>
         
-            <li><a href="sena%CC%84sis-alkierios">senāsis alkierios</a> <span class="count">(5 īrašā)</span></li>
+            <li><a href="lingvist%C4%97ka">lingvistėka</a> <span class="count">(1 īrašā)</span></li>
+        
+            <li><a href="sena%CC%84sis-alkierios">senāsis alkierios</a> <span class="count">(7 īrašā)</span></li>
         
             <li><a href="spauda">spauda</a> <span class="count">(1 īrašā)</span></li>
         

public/tags/index.xml

@@ -63,7 +63,7 @@
        <pubDate>Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000</pubDate>
        
        <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/</guid>
-       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
+       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
      <item>

public/tags/it/index.xml

@@ -63,7 +63,7 @@
        <pubDate>Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000</pubDate>
        
        <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/</guid>
-       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
+       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
      <item>

public/tags/klavētūra/index.xml

@@ -12,6 +12,24 @@
        <atom:link href="http://localhost:1313/tags/klave%CC%84t%C5%ABra/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" />
    
    
+     <item>
+       <title>Dėrbtėnė pruota galėmībės</title>
+       <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/</link>
+       <pubDate>Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&amp;hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&amp;hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė</title>
+       <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/</link>
+       <pubDate>Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Naus laikraštis „Ruoda“</title>
        <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/</link>
@@ -45,7 +63,7 @@
        <pubDate>Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000</pubDate>
        
        <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/</guid>
-       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
+       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
      <item>

public/tags/lingvistėka/index.xml

@@ -13,12 +13,12 @@
    
    
      <item>
-       <title>Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė</title>
+       <title>Dėrbtėnė pruota galėmībės</title>
        <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/</link>
-       <pubDate>Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       <pubDate>Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
        
        <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/</guid>
-       <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
+       <description>&lt;p&gt;Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&amp;hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&amp;hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
      <item>
@@ -63,7 +63,7 @@
        <pubDate>Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000</pubDate>
        
        <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/</guid>
-       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
+       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
      <item>

public/tags/senāsis-alkierios/index.html

@@ -114,11 +114,28 @@
 
     
 
+    <h3>2023</h3>
+    <ul>
+        
+        <li>
+            <a href="http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/">Dėrbtėnė pruota galėmībės</a>
+            <time class="date-meta">2023-03-12</time>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a href="http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/">Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė</a>
+            <time class="date-meta">2023-03-12</time>
+        </li>
+        
+    </ul>
+
+    
+
     <h3>2015</h3>
     <ul>
         
         <li>
-            <a href="http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/">NABĖNGTS: Naus laikraštis „Ruoda“</a>
+            <a href="http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/">Naus laikraštis „Ruoda“</a>
             <time class="date-meta">2015-02-12</time>
         </li>
         
@@ -146,23 +163,6 @@
             <time class="date-meta">2010-07-12</time>
         </li>
         
-        <li>
-            <a href="http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/">A žemaitē par daug nuor?</a>
-            <time class="date-meta">2010-06-12</time>
-        </li>
-        
-    </ul>
-
-    
-
-    <h3>2009</h3>
-    <ul>
-        
-        <li>
-            <a href="http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/veins-zemaitesks-darbs/">Vëns žemaitėšks darbs</a>
-            <time class="date-meta">2009-07-12</time>
-        </li>
-        
     </ul>
 
     
@@ -170,6 +170,26 @@
 </section>
 
 
+    <ul class="pagination pagination-default">
+      <li class="page-item disabled">
+        <a aria-disabled="true" aria-label="First" class="page-link" role="button" tabindex="-1"><span aria-hidden="true">&laquo;&laquo;</span></a>
+      </li>
+      <li class="page-item disabled">
+        <a aria-disabled="true" aria-label="Previous" class="page-link" role="button" tabindex="-1"><span aria-hidden="true">&laquo;</span></a>
+      </li>
+      <li class="page-item active">
+        <a aria-current="page" aria-label="Page 1" class="page-link" role="button">1</a>
+      </li>
+      <li class="page-item">
+        <a href="/tags/sena%CC%84sis-alkierios/skait%C4%97ne%CC%84/2/" aria-label="Page 2" class="page-link" role="button">2</a>
+      </li>
+      <li class="page-item">
+        <a href="/tags/sena%CC%84sis-alkierios/skait%C4%97ne%CC%84/2/" aria-label="Next" class="page-link" role="button"><span aria-hidden="true">&raquo;</span></a>
+      </li>
+      <li class="page-item">
+        <a href="/tags/sena%CC%84sis-alkierios/skait%C4%97ne%CC%84/2/" aria-label="Last" class="page-link" role="button"><span aria-hidden="true">&raquo;&raquo;</span></a>
+      </li>
+    </ul>
 
 
 

public/tags/senāsis-alkierios/index.xml

@@ -7,11 +7,29 @@
    <generator>Hugo -- gohugo.io</generator>
    <language>sgs</language>
    <copyright>CC BY-SA 4.0</copyright>
-   <lastBuildDate>Fri, 20 Feb 2015 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
+   <lastBuildDate>Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
    
        <atom:link href="http://localhost:1313/tags/sena%CC%84sis-alkierios/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" />
    
    
+     <item>
+       <title>Dėrbtėnė pruota galėmībės</title>
+       <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/</link>
+       <pubDate>Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&amp;hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&amp;hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė</title>
+       <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/</link>
+       <pubDate>Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Naus laikraštis „Ruoda“</title>
        <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/</link>
@@ -45,7 +63,7 @@
        <pubDate>Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000</pubDate>
        
        <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/</guid>
-       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
+       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
      <item>

public/tags/senāsis-alkierios/skaitėnē/2/index.html

@@ -0,0 +1,200 @@
+<!doctype html>
+
+<html lang="sgs">
+
+<head><script src="/livereload.js?mindelay=10&amp;v=2&amp;port=1313&amp;path=livereload" data-no-instant defer></script>
+  <title> - Žemaitėšks alkierios</title>
+  <meta charset="utf-8" />
+<meta name="viewport" content="width=device-width, initial-scale=1" />
+<meta name="description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios." />
+<meta name="author" content="Žemaitiu kalbuos instituts" /><link rel="alternate" type="application/rss+xml" href="http://localhost:1313/tags/sena%CC%84sis-alkierios/index.xml" title="Žemaitėšks alkierios" /><meta property="og:url" content="http://localhost:1313/tags/sena%CC%84sis-alkierios/">
+  <meta property="og:site_name" content="Žemaitėšks alkierios">
+  <meta property="og:title" content="Senāsis Alkierios">
+  <meta property="og:description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios.">
+  <meta property="og:locale" content="sgs">
+  <meta property="og:type" content="website">
+    <meta property="og:image" content="http://localhost:1313/">
+
+
+  <meta name="twitter:card" content="summary_large_image">
+  <meta name="twitter:image" content="http://localhost:1313/">
+  <meta name="twitter:title" content="Senāsis Alkierios">
+  <meta name="twitter:description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios.">
+
+<meta name="generator" content="Hugo 0.140.1">
+    
+    <script id="MathJax-script" async src="https://cdn.jsdelivr.net/npm/mathjax@3/es5/tex-mml-chtml.js"></script>
+    <script src="/js/mathjax-config.js" defer></script>
+    <script src="https://cdnjs.cloudflare.com/polyfill/v3/polyfill.min.js?features=es6"></script>
+
+  <link rel="stylesheet" href="/css/normalize.min.css" />
+  <link rel="stylesheet" href="http://localhost:1313/fontawesome/css/all.min.css" />
+  
+    
+    <link href="//fonts.googleapis.com/css?family=Andika" rel="stylesheet">
+  
+  
+  <link rel="stylesheet" type="text/css" href="/css/styles.css" />
+</head>
+
+<body>
+  <div id="container">
+    <header>
+      
+      <h1>
+        <a href="/">Žemaitėšks alkierios</a>
+      </h1>
+
+      <ul id="social-media">
+             <li>
+               <a href="https://www.facebook.com/zemaitiukalbuosintituts" title="Facebook">
+               <i class="fab fa-facebook fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+             <li>
+               <a href="https://s.arns.lt/@zki" title="Mastodon">
+               <i class="fab fa-mastodon fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+             <li>
+               <a href="https://tv.arns.lt/c/zemaitiu_kalbuos_instituts" title="Peertube">
+               <i class="fa fa-video fa-lg"></i>
+               </a>
+             </li>
+      </ul>
+      
+      <p><em>Žemaitiu kalbuos instituts</em></p>
+      
+    </header>
+
+    
+<nav>
+    <ul>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/skait%C4%97ne%CC%84/">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Skaitėnē</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/categories/rakonda%CC%84">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Rakondā</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/categories">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Kateguorėjės</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+        <li>
+            <a class="" href="/tags">
+                <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Žīmas</span>
+            </a>
+        </li>
+        
+    </ul>
+</nav>
+
+
+    <main>
+
+
+
+
+<section id="list">
+
+    
+        <h2>#senāsis alkierios</h2>
+    
+
+    
+
+    
+
+    <h3>2010</h3>
+    <ul>
+        
+        <li>
+            <a href="http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/">A žemaitē par daug nuor?</a>
+            <time class="date-meta">2010-06-12</time>
+        </li>
+        
+    </ul>
+
+    
+
+    <h3>2009</h3>
+    <ul>
+        
+        <li>
+            <a href="http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/veins-zemaitesks-darbs/">Vëns žemaitėšks darbs</a>
+            <time class="date-meta">2009-07-12</time>
+        </li>
+        
+    </ul>
+
+    
+
+</section>
+
+
+    <ul class="pagination pagination-default">
+      <li class="page-item">
+        <a href="/tags/sena%CC%84sis-alkierios/" aria-label="First" class="page-link" role="button"><span aria-hidden="true">&laquo;&laquo;</span></a>
+      </li>
+      <li class="page-item">
+        <a href="/tags/sena%CC%84sis-alkierios/" aria-label="Previous" class="page-link" role="button"><span aria-hidden="true">&laquo;</span></a>
+      </li>
+      <li class="page-item">
+        <a href="/tags/sena%CC%84sis-alkierios/" aria-label="Page 1" class="page-link" role="button">1</a>
+      </li>
+      <li class="page-item active">
+        <a aria-current="page" aria-label="Page 2" class="page-link" role="button">2</a>
+      </li>
+      <li class="page-item disabled">
+        <a aria-disabled="true" aria-label="Next" class="page-link" role="button" tabindex="-1"><span aria-hidden="true">&raquo;</span></a>
+      </li>
+      <li class="page-item disabled">
+        <a aria-disabled="true" aria-label="Last" class="page-link" role="button" tabindex="-1"><span aria-hidden="true">&raquo;&raquo;</span></a>
+      </li>
+    </ul>
+
+
+
+</main>
+    <footer>
+        <ul>
+            <li>
+                <h6>CC BY-SA 4.0 | 
+                    Bodavuota so <a href="https://gohugo.io" title="Hugo">Hugo</a> |
+                    <a href="http://localhost:1313/index.xml">Sektė </a></h6>
+            </li>
+            
+            
+                <li>
+                    <h6><a class="" href="/aple/">
+                    <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Aple</span>
+                    </a></h6>
+                </li>
+            
+                <li>
+                    <h6><a class="" href="/nuruodas/">
+                    <i class="fa-li fa  fa-lg"></i><span>Nūruodas</span>
+                    </a></h6>
+                </li>
+            
+        </ul>
+    </footer>
+</div>
+<script src="/js/scripts.js"></script>
+
+  
+
+
+</body>
+
+</html>
+

public/tags/spauda/index.html

@@ -118,7 +118,7 @@
     <ul>
         
         <li>
-            <a href="http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/">NABĖNGTS: Naus laikraštis „Ruoda“</a>
+            <a href="http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/">Naus laikraštis „Ruoda“</a>
             <time class="date-meta">2015-02-12</time>
         </li>
         

public/tags/spauda/index.xml

@@ -12,6 +12,24 @@
        <atom:link href="http://localhost:1313/tags/spauda/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" />
    
    
+     <item>
+       <title>Dėrbtėnė pruota galėmībės</title>
+       <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/</link>
+       <pubDate>Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&amp;hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&amp;hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė</title>
+       <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/</link>
+       <pubDate>Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Naus laikraštis „Ruoda“</title>
        <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/</link>
@@ -45,7 +63,7 @@
        <pubDate>Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000</pubDate>
        
        <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/</guid>
-       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
+       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
      <item>

public/tags/wikipedia/index.xml

@@ -12,6 +12,24 @@
        <atom:link href="http://localhost:1313/tags/wikipedia/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" />
    
    
+     <item>
+       <title>Dėrbtėnė pruota galėmībės</title>
+       <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/</link>
+       <pubDate>Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&amp;hellip;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&amp;hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&amp;hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
+     <item>
+       <title>Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė</title>
+       <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/</link>
+       <pubDate>Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000</pubDate>
+       
+       <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/</guid>
+       <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;dž&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;ā&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
+     </item>
+   
      <item>
        <title>Naus laikraštis „Ruoda“</title>
        <link>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/</link>
@@ -45,7 +63,7 @@
        <pubDate>Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000</pubDate>
        
        <guid>http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/</guid>
-       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;!-- raw HTML omitted --&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
+       <description>&lt;p&gt;Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&#34;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&#34;&gt;http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) &lt;a href=&#34;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&#34;&gt;http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights&lt;/a&gt; 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;p&gt;Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.&lt;/p&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.&lt;/p&gt;</description>
      </item>
    
      <item>