From 93be9a00e423407f7d3cc7bc2aadd007e6f1bc9e Mon Sep 17 00:00:00 2001 From: Arnas Udovic Date: Sat, 28 Dec 2024 15:51:05 +0200 Subject: [PATCH] moved all old site --- content/skaitėnē/a-zemaite-par-daug-nuor.md | 2 +- .../index.xml | 20 +- public/categories/index.html | 2 + public/categories/index.xml | 2 +- public/categories/pamėslėjėmā/index.html | 5 + public/categories/pamėslėjėmā/index.xml | 10 +- public/categories/rakondā/index.xml | 20 +- public/index.xml | 2 +- public/sitemap.xml | 33 ++- .../a-zemaite-par-daug-nuor/index.html | 2 +- public/skaitėnē/index.xml | 2 +- public/tags/bendrėnė-rašība/index.xml | 20 +- public/tags/index.html | 6 +- public/tags/index.xml | 2 +- public/tags/it/index.xml | 2 +- public/tags/klavētūra/index.xml | 20 +- public/tags/lingvistėka/index.xml | 8 +- public/tags/senāsis-alkierios/index.html | 56 +++-- public/tags/senāsis-alkierios/index.xml | 22 +- .../senāsis-alkierios/skaitėnē/2/index.html | 200 ++++++++++++++++++ public/tags/spauda/index.html | 2 +- public/tags/spauda/index.xml | 20 +- public/tags/wikipedia/index.xml | 20 +- 23 files changed, 425 insertions(+), 53 deletions(-) create mode 100644 public/tags/senāsis-alkierios/skaitėnē/2/index.html diff --git a/content/skaitėnē/a-zemaite-par-daug-nuor.md b/content/skaitėnē/a-zemaite-par-daug-nuor.md index 73c3ce5..973fbe6 100644 --- a/content/skaitėnē/a-zemaite-par-daug-nuor.md +++ b/content/skaitėnē/a-zemaite-par-daug-nuor.md @@ -7,7 +7,7 @@ title = 'A žemaitē par daug nuor?' Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma. -http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia +http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk? diff --git a/public/categories/bėndrėnė-rašība-majedniems-ruodbalsiems/index.xml b/public/categories/bėndrėnė-rašība-majedniems-ruodbalsiems/index.xml index d78a64a..32c8501 100644 --- a/public/categories/bėndrėnė-rašība-majedniems-ruodbalsiems/index.xml +++ b/public/categories/bėndrėnė-rašība-majedniems-ruodbalsiems/index.xml @@ -12,6 +12,24 @@ + + Dėrbtėnė pruota galėmībės + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/ + Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000 + + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/ + <p>Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&hellip;</p><p>toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.</p><p>Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom</p> + + + + Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/ + Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000 + + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/ + <p>XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.</p><p>Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė <em>tj,dj</em> prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i <em>č,dž</em>. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg <em>c,dz</em> (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.</p><p>Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras <em>tj,dj</em> diesniou nabpaklosa: <em>*svetjāi &gt; *svetjai &gt; *svetjei &gt; *svetei &gt; *svetē</em></p><p>Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor <em>t,d</em> atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.</p><p>Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės <em>ā</em> vertėms i <em>o</em>. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie <em>dž</em>), vuo dā senuovinis <em>ā</em>. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma <em>ā→o</em> (tik žemaitē jau i <em>uo</em> paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.</p><p>Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.</p> + + Naus laikraštis „Ruoda“ http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/ @@ -45,7 +63,7 @@ Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000 http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/ - <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><!-- raw HTML omitted --><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a><!-- raw HTML omitted --></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> + <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> diff --git a/public/categories/index.html b/public/categories/index.html index a8595f7..e26d768 100644 --- a/public/categories/index.html +++ b/public/categories/index.html @@ -116,6 +116,8 @@
  • bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems (1 īrašā)
    • +
  • pamėslėjėmā (2 īrašā)
    • +
  • rakondā (1 īrašā)
    • diff --git a/public/categories/index.xml b/public/categories/index.xml index a927b0a..39c6a17 100644 --- a/public/categories/index.xml +++ b/public/categories/index.xml @@ -63,7 +63,7 @@ Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000 http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/ - <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><!-- raw HTML omitted --><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a><!-- raw HTML omitted --></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> + <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p>     diff --git a/public/categories/pamėslėjėmā/index.html b/public/categories/pamėslėjėmā/index.html index 41f39c5..12410c4 100644 --- a/public/categories/pamėslėjėmā/index.html +++ b/public/categories/pamėslėjėmā/index.html @@ -117,6 +117,11 @@

    2023

      +
    • + Dėrbtėnė pruota galėmībės + +
      • +
    • Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė diff --git a/public/categories/pamėslėjėmā/index.xml b/public/categories/pamėslėjėmā/index.xml index cf7ae7b..7c6c221 100644 --- a/public/categories/pamėslėjėmā/index.xml +++ b/public/categories/pamėslėjėmā/index.xml @@ -7,18 +7,18 @@ Hugo -- gohugo.io sgs CC BY-SA 4.0 - Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000 + Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000 - Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė + Dėrbtėnė pruota galėmībės http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/ - Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000 + Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000 http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/ - <p>XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.</p><p>Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė <em>tj,dj</em> prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i <em>č,dž</em>. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg <em>c,dz</em> (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.</p><p>Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras <em>tj,dj</em> diesniou nabpaklosa: <em>*svetjāi &gt; *svetjai &gt; *svetjei &gt; *svetei &gt; *svetē</em></p><p>Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor <em>t,d</em> atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.</p><p>Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės <em>ā</em> vertėms i <em>o</em>. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie <em>dž</em>), vuo dā senuovinis <em>ā</em>. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma <em>ā→o</em> (tik žemaitē jau i <em>uo</em> paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.</p><p>Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.</p> + <p>Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&hellip;</p><p>toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.</p><p>Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom</p> @@ -63,7 +63,7 @@ Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000 http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/ - <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><!-- raw HTML omitted --><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a><!-- raw HTML omitted --></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> + <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> diff --git a/public/categories/rakondā/index.xml b/public/categories/rakondā/index.xml index 6cbefae..19b1f47 100644 --- a/public/categories/rakondā/index.xml +++ b/public/categories/rakondā/index.xml @@ -12,6 +12,24 @@ + + Dėrbtėnė pruota galėmībės + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/ + Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000 + + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/ + <p>Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&hellip;</p><p>toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.</p><p>Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom</p> + + + + Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/ + Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000 + + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/ + <p>XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.</p><p>Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė <em>tj,dj</em> prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i <em>č,dž</em>. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg <em>c,dz</em> (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.</p><p>Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras <em>tj,dj</em> diesniou nabpaklosa: <em>*svetjāi &gt; *svetjai &gt; *svetjei &gt; *svetei &gt; *svetē</em></p><p>Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor <em>t,d</em> atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.</p><p>Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės <em>ā</em> vertėms i <em>o</em>. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie <em>dž</em>), vuo dā senuovinis <em>ā</em>. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma <em>ā→o</em> (tik žemaitē jau i <em>uo</em> paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.</p><p>Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.</p> + + Naus laikraštis „Ruoda“ http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/ @@ -45,7 +63,7 @@ Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000 http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/ - <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><!-- raw HTML omitted --><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a><!-- raw HTML omitted --></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> + <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> diff --git a/public/index.xml b/public/index.xml index d160990..ffa06fb 100644 --- a/public/index.xml +++ b/public/index.xml @@ -63,7 +63,7 @@ Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000 http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/ - <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><!-- raw HTML omitted --><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a><!-- raw HTML omitted --></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> + <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> diff --git a/public/sitemap.xml b/public/sitemap.xml index ecdd8b7..4613046 100644 --- a/public/sitemap.xml +++ b/public/sitemap.xml @@ -3,7 +3,7 @@ xmlns:xhtml="http://www.w3.org/1999/xhtml"> http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/ - 2015-02-20T00:00:00+00:00 + 2023-03-22T00:00:00+00:00 http://localhost:1313/aple/ 2024-12-28T00:00:00+00:00 @@ -14,20 +14,35 @@ http://localhost:1313/ 2024-12-28T00:00:00+00:00 - http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/ - 2015-02-20T00:00:00+00:00 + http://localhost:1313/categories/ + 2023-03-22T00:00:00+00:00 + + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/ + 2023-03-22T00:00:00+00:00 + + http://localhost:1313/tags/it/ + 2023-03-22T00:00:00+00:00 + + http://localhost:1313/categories/pam%C4%97sl%C4%97j%C4%97ma%CC%84/ + 2023-03-22T00:00:00+00:00 http://localhost:1313/tags/sena%CC%84sis-alkierios/ + 2023-03-22T00:00:00+00:00 + + http://localhost:1313/tags/ + 2023-03-22T00:00:00+00:00 + + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/ + 2023-03-09T00:00:00+00:00 + + http://localhost:1313/tags/lingvist%C4%97ka/ + 2023-03-09T00:00:00+00:00 + + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/ 2015-02-20T00:00:00+00:00 http://localhost:1313/tags/spauda/ 2015-02-20T00:00:00+00:00 - - http://localhost:1313/tags/ - 2015-02-20T00:00:00+00:00 - - http://localhost:1313/categories/ - 2014-08-15T00:00:00+00:00 http://localhost:1313/tags/klave%CC%84t%C5%ABra/ 2014-08-15T00:00:00+00:00 diff --git a/public/skaitėnē/a-zemaite-par-daug-nuor/index.html b/public/skaitėnē/a-zemaite-par-daug-nuor/index.html index 4d91c60..4f0fc4f 100644 --- a/public/skaitėnē/a-zemaite-par-daug-nuor/index.html +++ b/public/skaitėnē/a-zemaite-par-daug-nuor/index.html @@ -148,7 +148,7 @@

      Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.

      -

      http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia

      +

      http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia

      Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?

      1. diff --git a/public/skaitėnē/index.xml b/public/skaitėnē/index.xml index fd81335..15ae254 100644 --- a/public/skaitėnē/index.xml +++ b/public/skaitėnē/index.xml @@ -63,7 +63,7 @@ Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000 http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/ - <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><!-- raw HTML omitted --><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a><!-- raw HTML omitted --></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> + <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> diff --git a/public/tags/bendrėnė-rašība/index.xml b/public/tags/bendrėnė-rašība/index.xml index 291cd2f..f4a0947 100644 --- a/public/tags/bendrėnė-rašība/index.xml +++ b/public/tags/bendrėnė-rašība/index.xml @@ -12,6 +12,24 @@ + + Dėrbtėnė pruota galėmībės + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/ + Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000 + + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/ + <p>Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&hellip;</p><p>toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.</p><p>Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom</p> + + + + Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/ + Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000 + + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/ + <p>XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.</p><p>Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė <em>tj,dj</em> prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i <em>č,dž</em>. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg <em>c,dz</em> (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.</p><p>Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras <em>tj,dj</em> diesniou nabpaklosa: <em>*svetjāi &gt; *svetjai &gt; *svetjei &gt; *svetei &gt; *svetē</em></p><p>Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor <em>t,d</em> atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.</p><p>Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės <em>ā</em> vertėms i <em>o</em>. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie <em>dž</em>), vuo dā senuovinis <em>ā</em>. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma <em>ā→o</em> (tik žemaitē jau i <em>uo</em> paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.</p><p>Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.</p> + + Naus laikraštis „Ruoda“ http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/ @@ -45,7 +63,7 @@ Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000 http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/ - <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><!-- raw HTML omitted --><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a><!-- raw HTML omitted --></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> + <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> diff --git a/public/tags/index.html b/public/tags/index.html index 91fc398..b08c0ab 100644 --- a/public/tags/index.html +++ b/public/tags/index.html @@ -116,9 +116,13 @@
      2. bendrėnė rašība (1 īrašā)
        3. +
      3. it (1 īrašā)
        4. +
      4. klavētūra (1 īrašā)
        5. -
      5. senāsis alkierios (5 īrašā)
        6. +
      6. lingvistėka (1 īrašā)
        7. + +
      7. senāsis alkierios (7 īrašā)
      8. spauda (1 īrašā)
        9. diff --git a/public/tags/index.xml b/public/tags/index.xml index a896f94..d28f2fd 100644 --- a/public/tags/index.xml +++ b/public/tags/index.xml @@ -63,7 +63,7 @@ Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000 http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/ - <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><!-- raw HTML omitted --><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a><!-- raw HTML omitted --></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> + <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> diff --git a/public/tags/it/index.xml b/public/tags/it/index.xml index 95261cf..316bd8e 100644 --- a/public/tags/it/index.xml +++ b/public/tags/it/index.xml @@ -63,7 +63,7 @@ Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000 http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/ - <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><!-- raw HTML omitted --><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a><!-- raw HTML omitted --></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> + <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> diff --git a/public/tags/klavētūra/index.xml b/public/tags/klavētūra/index.xml index a79769c..a5c8e31 100644 --- a/public/tags/klavētūra/index.xml +++ b/public/tags/klavētūra/index.xml @@ -12,6 +12,24 @@ + + Dėrbtėnė pruota galėmībės + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/ + Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000 + + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/ + <p>Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&hellip;</p><p>toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.</p><p>Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom</p> + + + + Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/ + Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000 + + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/ + <p>XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.</p><p>Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė <em>tj,dj</em> prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i <em>č,dž</em>. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg <em>c,dz</em> (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.</p><p>Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras <em>tj,dj</em> diesniou nabpaklosa: <em>*svetjāi &gt; *svetjai &gt; *svetjei &gt; *svetei &gt; *svetē</em></p><p>Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor <em>t,d</em> atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.</p><p>Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės <em>ā</em> vertėms i <em>o</em>. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie <em>dž</em>), vuo dā senuovinis <em>ā</em>. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma <em>ā→o</em> (tik žemaitē jau i <em>uo</em> paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.</p><p>Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.</p> + + Naus laikraštis „Ruoda“ http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/ @@ -45,7 +63,7 @@ Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000 http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/ - <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><!-- raw HTML omitted --><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a><!-- raw HTML omitted --></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> + <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> diff --git a/public/tags/lingvistėka/index.xml b/public/tags/lingvistėka/index.xml index 87e2816..f49695c 100644 --- a/public/tags/lingvistėka/index.xml +++ b/public/tags/lingvistėka/index.xml @@ -13,12 +13,12 @@ - Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė + Dėrbtėnė pruota galėmībės http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/ - Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000 + Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000 http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/ - <p>XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.</p><p>Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė <em>tj,dj</em> prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i <em>č,dž</em>. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg <em>c,dz</em> (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.</p><p>Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras <em>tj,dj</em> diesniou nabpaklosa: <em>*svetjāi &gt; *svetjai &gt; *svetjei &gt; *svetei &gt; *svetē</em></p><p>Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor <em>t,d</em> atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.</p><p>Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės <em>ā</em> vertėms i <em>o</em>. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie <em>dž</em>), vuo dā senuovinis <em>ā</em>. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma <em>ā→o</em> (tik žemaitē jau i <em>uo</em> paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.</p><p>Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.</p> + <p>Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&hellip;</p><p>toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.</p><p>Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom</p> @@ -63,7 +63,7 @@ Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000 http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/ - <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><!-- raw HTML omitted --><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a><!-- raw HTML omitted --></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> + <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> diff --git a/public/tags/senāsis-alkierios/index.html b/public/tags/senāsis-alkierios/index.html index bec8a0b..dec5459 100644 --- a/public/tags/senāsis-alkierios/index.html +++ b/public/tags/senāsis-alkierios/index.html @@ -114,11 +114,28 @@ +

        2023

        + + + +

        2015

        - - - -

        2009

        - @@ -170,6 +170,26 @@ + diff --git a/public/tags/senāsis-alkierios/index.xml b/public/tags/senāsis-alkierios/index.xml index a00346b..15bd71e 100644 --- a/public/tags/senāsis-alkierios/index.xml +++ b/public/tags/senāsis-alkierios/index.xml @@ -7,11 +7,29 @@ Hugo -- gohugo.io sgs CC BY-SA 4.0 - Fri, 20 Feb 2015 00:00:00 +0000 + Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000 + + Dėrbtėnė pruota galėmībės + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/ + Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000 + + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/ + <p>Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&hellip;</p><p>toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.</p><p>Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom</p> + + + + Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/ + Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000 + + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/ + <p>XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.</p><p>Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė <em>tj,dj</em> prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i <em>č,dž</em>. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg <em>c,dz</em> (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.</p><p>Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras <em>tj,dj</em> diesniou nabpaklosa: <em>*svetjāi &gt; *svetjai &gt; *svetjei &gt; *svetei &gt; *svetē</em></p><p>Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor <em>t,d</em> atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.</p><p>Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės <em>ā</em> vertėms i <em>o</em>. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie <em>dž</em>), vuo dā senuovinis <em>ā</em>. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma <em>ā→o</em> (tik žemaitē jau i <em>uo</em> paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.</p><p>Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.</p> + + Naus laikraštis „Ruoda“ http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/ @@ -45,7 +63,7 @@ Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000 http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/ - <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><!-- raw HTML omitted --><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a><!-- raw HTML omitted --></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> + <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> diff --git a/public/tags/senāsis-alkierios/skaitėnē/2/index.html b/public/tags/senāsis-alkierios/skaitėnē/2/index.html new file mode 100644 index 0000000..cb9f767 --- /dev/null +++ b/public/tags/senāsis-alkierios/skaitėnē/2/index.html @@ -0,0 +1,200 @@ + + + + + + - Žemaitėšks alkierios + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + +
        +
        + +

        + Žemaitėšks alkierios +

        + + + +

        Žemaitiu kalbuos instituts

        + +
        + + + + + +
        + + + + +
        + + +

        #senāsis alkierios

        + + + + + + +

        2010

        + + + + +

        2009

        + + + + +
        + + + + + + +
        + +
        + + + + + + + + + diff --git a/public/tags/spauda/index.html b/public/tags/spauda/index.html index 00ef4b4..ee38652 100644 --- a/public/tags/spauda/index.html +++ b/public/tags/spauda/index.html @@ -118,7 +118,7 @@
        • - NABĖNGTS: Naus laikraštis „Ruoda“ + Naus laikraštis „Ruoda“
          • diff --git a/public/tags/spauda/index.xml b/public/tags/spauda/index.xml index 7df7c59..46b6a3d 100644 --- a/public/tags/spauda/index.xml +++ b/public/tags/spauda/index.xml @@ -12,6 +12,24 @@ + + Dėrbtėnė pruota galėmībės + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/ + Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000 + + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/ + <p>Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&hellip;</p><p>toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.</p><p>Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom</p> + + + + Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/ + Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000 + + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/ + <p>XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.</p><p>Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė <em>tj,dj</em> prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i <em>č,dž</em>. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg <em>c,dz</em> (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.</p><p>Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras <em>tj,dj</em> diesniou nabpaklosa: <em>*svetjāi &gt; *svetjai &gt; *svetjei &gt; *svetei &gt; *svetē</em></p><p>Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor <em>t,d</em> atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.</p><p>Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės <em>ā</em> vertėms i <em>o</em>. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie <em>dž</em>), vuo dā senuovinis <em>ā</em>. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma <em>ā→o</em> (tik žemaitē jau i <em>uo</em> paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.</p><p>Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.</p> + + Naus laikraštis „Ruoda“ http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/ @@ -45,7 +63,7 @@ Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000 http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/ - <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><!-- raw HTML omitted --><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a><!-- raw HTML omitted --></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> + <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> diff --git a/public/tags/wikipedia/index.xml b/public/tags/wikipedia/index.xml index ccf45f3..3a59148 100644 --- a/public/tags/wikipedia/index.xml +++ b/public/tags/wikipedia/index.xml @@ -12,6 +12,24 @@ + + Dėrbtėnė pruota galėmībės + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/ + Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000 + + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/derbtene-pruota-galemibes/ + <p>Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&hellip;</p><p>toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.</p><p>Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom</p> + + + + Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/ + Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000 + + http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/ + <p>XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.</p><p>Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė <em>tj,dj</em> prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i <em>č,dž</em>. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg <em>c,dz</em> (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.</p><p>Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras <em>tj,dj</em> diesniou nabpaklosa: <em>*svetjāi &gt; *svetjai &gt; *svetjei &gt; *svetei &gt; *svetē</em></p><p>Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor <em>t,d</em> atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.</p><p>Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės <em>ā</em> vertėms i <em>o</em>. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie <em>dž</em>), vuo dā senuovinis <em>ā</em>. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma <em>ā→o</em> (tik žemaitē jau i <em>uo</em> paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.</p><p>Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.</p> + + Naus laikraštis „Ruoda“ http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/naus-laikrastis-ruoda/ @@ -45,7 +63,7 @@ Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000 http://localhost:1313/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/ - <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><!-- raw HTML omitted --><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a><!-- raw HTML omitted --></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p> + <p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p>