Skaitėnē on Žemaitėšks alkierios

Dėrbtėnė pruota galėmībės

Wed, 22 Mar 2023 00:00:00 +0000

Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk…

toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug… labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās… Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.

Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom

Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė

Thu, 09 Mar 2023 00:00:00 +0000

XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.

Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė tj,dj prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i č,dž. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg c,dz (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.

Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras tj,dj diesniou nabpaklosa: *svetjāi > *svetjai > *svetjei > *svetei > *svetē

Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor t,d atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.

Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės ā vertėms i o. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie dž), vuo dā senuovinis ā. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma ā→o (tik žemaitē jau i uo paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.

Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.

Darīkem, darīket

Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000

Trumpā:

darīkEm, darīkEt

Ėlgā:

Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.

Pranešėms diel naujė pruojekta

Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000

Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms – žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība – nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂

Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:

ë → ėi, ů → ou
ť → t, ď → d
ȧ → a, ǡ → ā
è → i, ò → u
é → ie
ė̄ → ėn, ō → on

Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:

kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou
afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo
Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam
keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė
regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė
nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.

Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.

Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams

Kertėnė tarmie

Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000

Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.

Krėterėjē tarmies parinkèmů:

Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.
Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.
Nauduotuoju skaitlingoms – bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.

Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė – anë savėm nȧlaika žemaitēs.

Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.

Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.

Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.

Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.

Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė dounèninku.

Dounèninkā mīl dūnèninkus

Wed, 05 Jan 2022 00:00:00 +0000

Jė Facebook būtom vagol dūnèninkus

Mon, 03 Jan 2022 00:00:00 +0000

A vėsė žemaitē būtom kontėnė, jė Facebook būtom vagol dūnèninkus? Žmuonis nuoriejė mòmis somaltė so žemiems.

Tarmies apklausa Facebook'ů

Mon, 03 Jan 2022 00:00:00 +0000

„Žemaitėškuo rašlevuo“ bova atlėkta apklausa so pruovuokůnonťio klausėmo „Kuokė tarmė pasirinktė pargoldītė Facebook?“. Kodie pruovuokůnòntis? Rēktom būtė dėdelio egoėsto, ka primestė vėsīms sava tarmė bȧ juokė apsitarėma prīš ton̄. Karto rēk soprastė, ka vënuos tarmies/puotarmės/šnektuos ėškelėms kėtas pastūms i ontra plana.

Bieda ta, ka esont nuorů torietė tuokės pruogramas kap Facebook ėšverstas i žemaiťiu kalba, sprėndėms tor būtė atlėkts. A pasirinkė̄ vëna puotarmė (tėksliau net šnektėkė, nes tor būtė ků mažiau skėrtingu skvarmu), a „sokonstrůtė“ ėš keliū vëna, a tik bėndrėnė rašība nauduotė, bet kažkuoks sprėndėms ėš tū tor būtė prijimts. Ė geriau būtom, ka tas nȧbūtom nukelta i nȧžėnuoma ateitė, nes ků vieliau, tů sunkiau būs: pargoldīms nie šarps rēkals, jaunėma kalba vės daugiau īr aplietovinta.

Ta pradē stombė̄jė rezoltatā (ė liūdniausė): dounèninku tarmė pasirinka 104, vuo dūnèninku tik 10. Gal tas prigol nu audėtuorėjės, gal nu tėkruos situacėjės pëtūs, bet aktīvoma dūnèninku trūkst.

Tuoliau palē puotarmės. Dabā domėnůn telšėškē so 60 (nȧ Telšiū rajuona gīventuojus, bet puotarmė, katra apjung Skůda, Mažeikius, Akmenė, Telšius), daug pasisakė už kretinèškius 44 (apjung Kretinga, Salontus, Plungė, Rëtava), už varnèškiu tarmė pasisakė 8 (Šėlalė, Varnē, Koršienā) ė tik 2 už raseinèškius (Tauragie, Raseinē, Kelmė).

Ka bova induomē këk prieteliu pasisakīs už rašīma „na-, tāp“, ta telšėškē dā bova paskaidītė. Už „ne-, tēp“ pasisakė 46, vuo už „na-, tāp“ 14. Bet šėtuo vëtuo dā rēktom patėkrintė, nes varnèškiu tarpė ėrgė saka „na-, tāp“.

Dā vīliaus, ka atsėras papėlduomu pasirinkėmu, bet prietelē tů nȧpasinauduojė.

Galo tik pasidžiaugtė, ka pasirinkėma „duonèninku“, ale lietoviu, ė pasirinkėma, ka rašītė betkāp, nȧbova ni vëna.

Telšèškiu i/u

Mon, 03 Jan 2022 00:00:00 +0000

Par apklausa pasimatė ont këk žmuonis nauduo telšèškiu tarmė. Anuos vëna pagrindėniu īpatībiu ī kaitaliuojėms i/ė ėr u/o vagol galūnė. Diel dėdelė skaitlė nauduotoju rēk, ka ė tas būtom atvaizdůta bèndrènie rašībuo.

Tas gal būtė itraukos dā papėlduomas ruodbalsės: è ėr ò, katruom būtom žīmėmas i ėr u telšèškiu, vuo kretingėškē torietom tuoliau skaitītė kap ė ėr o. Pri tuo patė kėlė̄ ėš nuosėniu torietom atėtinkamā atsivaizdůtė: žò̄sis (lt. žąsys) ė to skè̄sti (lt. tu skęsti).

Dā nà vėsks. sienis ė krūzielis prašuos dā vënuos: é: sénis ė krūzélis.

Jė dā megintė soveizietė e/ė kėtėma, ta gal isivestė ê ė gautůs sêki, bet tas par daug apkraun ė skėrtoms tarp e/ė ī mažos, dā prisimėnos, ka latviu kalbuo vės tëk raša e/ē, rēk palėktė e.

Tuoks „pratortėnėms“ ruodbalsiem sokel mėsliu a gero kelio ēnam. Ėš vënuos posės, tas karto so aiškiuom taisīkliem keravuotom žemaitėška īpatībė, bet karto dėrb rašība sodietingesnė. Dā ė vėsas taisīklės nie aiškės. Praďiuo rēk pasibondītė, bet ė tů paťio rēk pamėslītė api strategėjė kāp tor būtė korama bėndrėnė rašība. Rasintās gal sotartė, ka vėsās būdās būtom rašuoma ė,o, vuo vagol tuolésni balsi žmuogos nujaustom kāp rēk ėštartė. Rast tuoks platē nauduojams sienis ė krūzielis galietom tǡp ė rašītës, bet če rēktom dėdésnė žmuoniū isitraukėma ė ka anë pasakītom sava nūmuonė.

PAPĖLDĪTA 2024-12-28

Pasėruoda kėtėms būn nȧ vėn e/ie, ale dā ėr e/ie/ė. Teisingiausē tuokīms garsams būtom parinktė žėnkla: ê. Būtom: sênis, krūzêlis, gerêsni

Jė dėdlē veizietė tu kėtėmus, ta pasiaurėnėmus e/ė galietom žīmietė: ẹ. Būtom: to dẹdi, čẹ, dīdẹlis, gẹrêsni

Kāp rašītė Lietova?

Mon, 27 Dec 2021 00:00:00 +0000

Facebook’ė „Žemaitėškuo rašliavuo“ bova atlėkta apklausa kāp tor būtė rašuoms Lietovuos vards. Žiaurē gers bova patiemījėms, ka „lëtovā“ – rakonds sūriů spaustė (lëtė). Patis rašiem „Lëtova“, t.ī Lėitova arba Lītova, jė palē dūnėninkus. Nu dabā rašīsȧm „Lietova“.

Dvėbalsē žemaiťiu kalbuo

Thu, 23 Dec 2021 00:00:00 +0000

Kuokë ī dvėbalsē žemaiťiu kalbuo?

AI - kaist, laikītė, paišielis
AU - mautė, klausėms, gauda
EI - keistė, peilis, seilė
IE - šieps, miests, bieda
OI - kloika, poikē, loinīs
UO - žuodis, bruolis, ruodītė

Tarptautėniūs žuoďius:

EU - Euruopa, eufuorėjė
OU - šou (rėngėnīs)

Dounėninkā dā tor OU, ĖI, bet dūnėninkā tar Ū, Ī. Bėndrėnie rašībuo siūluoma rašītė Ů, Ë:

Ë - žëds, pëns, dëna
Ů - důna, šů, důtė

Bet rašont paprastuo rašībuo dounėninkā rašīs: žėids, pėins, dėina, douna, šou, doutė/douti/dout’, vuo dūnėninkā: žīds, pīns, dīna, dūna, šū, dūtė/dūti/dūt'

Tonkē pasitaika užrašīmu, katrë nie teisingi: iė, iē, uō, ov (pvz., diekov), īe, uõ

Žėnuomās, raštė gal atruodītė kāp dvėbalsis, bet tor do skëmenis, pvz., iētė → i-ē-tė

Žemaiťiu sorašīms 2021

Tue, 21 Dec 2021 00:00:00 +0000

Paskelbė oficēlē sorašīma důmenis. Šėts sorašīms bova vīkduoms apklausuos skvarmuo, ta lëkt daug vëtas interpretacėjē.

Praďiuo, ka prietelē patis toriejė jungtës pri kompioterė ė taisītė sava tautībė. Nȧ vėsi ton̄ imeigė, bet ėš kėtuos posės, ta žemaitē nuoriejė būtė atsižīmiejė̄, ta tas gal konpensůtė.

Apklausti bova 171 tūkst. žmuoniū.

Ėš anū nuruodė tautībės pataisīmus 681 prietelis, katrë nuruodė tǡp:

žemaitē – 579
žemgalē – 56
koršē – 19
prūsā – 10
aukštaitē – 8
dzūkā – 5
sovalkietē – 4

Ėš vėsa bova sorašīts 2810761 gīventuos.

Ta palē statėstėnė pruopuorcėjė gaunas (skliausteliūs 2011 metu sorašīma důmenis):

žemaitē – 9517 (2169)
žemgalē – 920 (-)
koršē – 312 (3)
prūsā – 164 (-)
aukštaitē – 131 (3)
dzūkā – 82 (9 + 2 juotvingems)
sovalkietē – 66 (2)

A gal darītė če pruopuorcėjė – klausėms, bet jė nȧbova apklaustė vėsi gīventuojē, ta sakītė, ka 4 kartus somažiejė žemaiťiu ėrgė nȧgal.

PAPĖLDĪTA 2021-12-23

Dā kėtǡp gal skaitliůtė. Apklausa bova sodarīta ėš 2 šmuotu. Kor patis regėstravuos ė statėstėnis tīrėms, kor apklausė pruopuorcingā vėsa Lietova. Tam ontram šmuotė ėš 115 tūkst. apklaustū bova 63 žemaitē… Tuokiuo pruoporcėjuo paskaitliavus ont vėsuos Lietovuos lëkt tik 1534 žmuonis.

PAPĖLDĪTA 2021-12-26

Gavau atsakīma ėš statėstėkas departamėnta, kāp rēk skaitliůtė ont vėsuos Lietovuos.

Nikāp - par mažos sklaitlios apklaustū. Tësiuog ī fakts, ka žemaitēs užsirašė 579 žmuonis. Līgintė so praēto sorašīmo ėrgė nȧgal, nes tėn bova apklausti vėsė žmuonis 🙁

Žemaitē paviedè i cėguonus

Mon, 29 Nov 2021 00:00:00 +0000

Ků žemaitē paviedi (lt. panašūs) i ruomus, mūsa vadėnamus cėguonus? Veiziejau „Kalbuos klobs“ laidalė api anus ė tėn tevernuojė kuokius klapatus anë tor nuoriedami rašītė sava kalbuo. Ruomā Lëtovuo tǡp pat nȧtor bėndrėnės rašuomuosės kalbuos. Ī net dvė galȧm sakītė skėrtingė kalbė, dā gīvs gals tarmėkiu. Tǡp pat muokīkluosė nie vākā muokami anū kalbuos (Vėngrėjuo ruomu kalba diestuoma net universėtetė).

Šindënėnie Lëtovuo ruomu šarpē mažie – anë emėgrůn, vuo lėkė̄ rosie. Anū kalbuo daugie rosėzmu. Par gīventuoju sorašīma ruomās užsirašė api 2000, vuo muokonťiu sava gimta kalba api tūkstonti.

Laiduo pasidžiaugė ruomu korība, bet pasigeda tīrėmās api dabartėnė anuos sėtuacėjė. Ė tuo vëtuo Vėdūns Vītis pasakė, ka pėrmiausē tor būtė ėštėrėnieta fonetėka, leksėka, këk ī tarmiū, anas aprašītė ė tǡp tuoliau ė tėk tumet galies ruokůtës api kažkuoki standartėzavėma. Šėtuo vëtuo žemaitē ruomus lėnk ė matau, ka mȧs esam ont slėnkstė, kor tas standarts jau gal būtė ëškuoms.

Nȧfėksouta kalba

Wed, 17 Nov 2021 00:00:00 +0000

Veizont ėš istuorėjės posės, ta kuol kalba nȧbūs fėksůta, tuol vīks anuos kėtėms. Žemaiťiu kalba tik arties pri lëtoviu. Kodie rašība fuonetėnė bluoga šindënā? Jimkȧm, ka ė smolkės tarmelės, katruos kāp ė „keravuojamas“ so tuokio atskėro rašīmo, ale nesont daug tekstu anuo nie ana augėnama, nie fėksůnama ė praded niveliůtës. Gerā, jė dā so kėta tarmė žemaitėška, ale tonkiau būn, ka paprasťiau pasijimtė „standartėnė“ kalba, katruo nȧbie juokiū klausėmu ė tësiuog žėnā kāp rašītė (a pasakītė) taisėklingā. Tǡp pamėslėjos, ta naujuovės nie juokės kliauzas, nes… tǡp šnek dabā nie če kuo graibstītës arkajėzmu, gė XXI omžios.

Nuoront, ka kalbėnė sėstema ėšlėktom, rēk anon̄ pateiktė tǡp, ka būtom galėmībė patėkrintė a teisingā užrašīts (arba pasakīts) vëns a kėts žuodielis. Paprasťiausis sakėnielis žemaitėškā, dailē užrašīts konkreťiuo tarmie jau kor luobīna ėš katruo gal darītė žuodīnus a rašītė kalbrieda muokėnėmůsi. Tik kon̄ darītė, ka Žemaiťiūs ī bėnt jau 6 stombiesnės tarmės ė tektom anas vėsas atskėrā aprašėnietė. Jė žemaiťiu ī kuoks posė mėlėjuona, ta padalėnos ėš šešiū - audėtuorėjė, katrā tas torietom rūpietė, tėrpst smarkē. Lëkt vëns kels - apjungtė.

Kāp apjungtė? Jė žemaitē nȧbūtom tuokë užsispīrė̄ ė nȧgintom aklā sava kėtuonėška ėštarėma (ka ė naujuovė sava kalbuo, katra arda žemaiťiu kalba), ta sotartomiem. Rēktom šarpē ataktė, ka pu vëna mȧs nugalůsma sava kalba.

A bėndrėnė kalba kortomiem palē kuokė vëna tarmė, a somaišītomiem vėsas i vëna pasirinkdami labiausē paplėtosės skvarmas (arba archajėškiausės), a praďiuo tik bėndra rašība prijimtomiem, ka keravuotė kuožna žemaiťiu dėdliesnė tarmė - če nie tǡp svarbē. Svarbiau ī pradietė kažkon̄ darītė, kuol žemaiťiu kalba nȧatgolė i muokslėnės disertacėjės api tuokė bovosė kalba, katra ėšninka laika verpetūs.

Nauji klavētūra Windows 10

Wed, 29 Sep 2021 00:00:00 +0000

Jūsa diemesiů naus klavētūras ėšdiestīms Windows 10 operacėnē sėstemā.

Galȧt atsėsiūstė ėš če: sgs_v3.zip

Žėnuomās če nie oficēlos, ta nie galėmībės pridietė pu „Žemaiťiu“, ale teka pri „Lietuvių“ prišriūbītė. Ons pėlnā pakeit lëtovėška īprasta ėšdiestīma, nes šalėp lëtovėškū raiďiū atsirond ė žemaitėškas.

Pats princėps rašīma ī tuoks, ka rašā ėlgėnama raidė ė tumet spaudi ` (kairie, vėršů pri 1). Kėtas mondresnės ruodbalsės gaunamas laikont dešėni Alt mīgtoka arba ctrl+alt, jė tuokė nie. Tuos mondresnės ī pu:

q - ë
w - ů
e - €
t - ť
a - ȧ
d - ď

Ėšdiestīms

Īprasts ėšdiestīms

Laikont AltGr ėšdiestīms

Dëgėms:

parsiuntė sgs_v3.zip faila ėš důtuos nūruodas
ėšarkīvůni ėr iēni i „sgs“ kataluoga
spaudi „setup“
jė ėššuok longs, a sotinkė leistė nȧžėnuoma pruograma - lēdi
atsiradosiam dëgėma longė spaudā „next“ ė galū galė „close“
tuoliau, jė dā klavētūras pasirinkėms nȧatsirada, ta spaudi apaťiuo ont kalbuos pasirinkėma ėr ēni i „Kalbos nuostatos“
pažymi „lietuvių“ ė spaudi „parinktys“
tumet spaudi „parinkti klaviatūrą“ ė pridedi „Lithuanian keyboard with Samogitian (sgs) support“
dabā jau torietom būtė

Kodie nȧkeravuotė donėninku tarmies

Thu, 25 Feb 2021 00:00:00 +0000

Pu kara senė̄ji žmuonis ėš Klaipiedas krašta prapůlė ėr i anū vëtas atsikielė ėš vėsuos Lietovuos. Dėďiuojė prėčīna nȧkeravuotė ī ėšlėkosiu nȧskaitlingoms. Ontros dalīks, ka donėninku tarmie smarkiau skėras nu dounėninku a dūnėninku nē anodvė lėkosės tarposavie. Trets dalīks – savėmuonė. Donėninka savėm nȧlaika žemaitēs, vuo vadėn savėm šėšuonėškēs, lietovninkās, klaipiedėškēs.

Ėš kėtuos posės vënuodėnėmů siūluomi pakeitėmā kažkëk tink ė donėninkams, pvz., dōna → důna, dė̄na → dëna. Donėninkā tas lėteras valėj skaitītė vagol savėm.

Mūsa domens – laimietuos

Tue, 16 Feb 2021 00:00:00 +0000

Naus laikraštis „Ruoda“

Fri, 20 Feb 2015 00:00:00 +0000

Nuoro pasveikintė vėsus žemaiťius, solaukosius pėrmuojė žemaitėška laikraštė daugiau nē pu 20 metu partraukas. Paskiau, ka laikraštis žemaiťiu kalbuo „A mon sakā?“ 1993 metās parsikeitė i žornala lietoviu kalbuo „Žemaičių žemė“, nȧblėka juokė vën žemaiťiu kalbuo leidama perijuodėnė leidėnė. Tuodie pu 22 metu partraukas Jūsa „teismů“ pateikams atgimstontė žemaitėška žuodė perijuodėkas leidėnīs.

Bova sosideliuojos vėsėškā nȧnuormalė padietis, ka atskėra tauta, katrā, skėrtingā vertėnont, priklausa nu posės milijuona lėg milijuona prieteliu, torontė sava kalba ė rašta, nȧtoriejė ni vënuos žemaitėškas televėzėjės, ni vëna žemaitėškā bȧsiruokůnontės radėjės ė ni vëna žemaitėškā rašontė laikraštė. Mėslėjo, atskėrū laidū a straipsniu, pasiruodonťiu lietovėškā rašonťiuo žėniasklaiduo, tėkrā nie gana, nuoront ėšlaikītė žemaitėškoma, jau nȧruokůnont aple anuos stėprėnėma. Tuodie laikraštis „Ruoda“ megins užpėldītė šėtō toštoma ė straipsnius so navīnuom rašīs vën tik žemaiťiu kalbuo.

Dabā laikraštis nȧmuokamā būs platėnams Telšiūs: 6 000 egzėmpliuoriu tiražo, 2 sīkio par mienesi. Stėngsȧmuos, ka leidėnīs pasëktom truobas daugelė telšėškiu, ale, jė diel kažkuokiū prīžasťiū laikraštis i Jūsa nomus nȧatkeliaus, Jūs vėsumet galiesȧt anō rastė alkierie www.ruoda.lt ė parsiūstė savë.

Ka laikraštis nȧmuokams īr, ta pragīvenėmů mums dėdlē svarbė Jūsa parama. Jė leidėnīs Jums patėka, parėmtė mumis galȧt siūsdami žėnotė nomerio 1398 ėr irašė̄ žuodi RUODA (žėnotės kaina – 0.29 € (1 LT)). Tǡp pat užsisakėniedami paslaugas arba prekės ėš mūsa reklamas užsakuovu, Jūs tësiuogē remat laikrašti „Ruoda“ ė žemaitėška žuodi.

Tėkȧmuos, ka „Ruoda“ Jums patėks ė laikraštis padies kuožnam taptė dėdlesnio Žemaitėjės patrėjuoto. Parfrazůdams Lietovuos krepšėnė rinktėnės šūki, kvëto ė Jus bėnt galvuo ėštartė: „Aš – ož ŽEMAITĖJĖ“.

Daugiau aple laikrašti galȧt pasiskaitītė anuo alkierie www.ruoda.lt. Anamė rasȧt ė alektruonėnė leidėnė versėjė.

Žemaitėška klavētūra

Fri, 15 Aug 2014 00:00:00 +0000

Pėrmiausė bieda so katra sosidor rašontis žemaitē īr kāp parašītė specėfėnė ruodbalsė (tǡp Daukonts vadėna raidė). Žemaiťiu kalbuo īr 32 ruodbalsės palē A.Gėrdenė ė J.Pabriežas siūluoma rašība:

A a [ā] Ā ā [ėlguojė ā] B b [bė] C c [cė] Č č [čė] D d [dė]E e [ē] Ē ē [ėlguojė ē] Ė ė [ė̄] Ė̄ ė̄ [ėlguojė ė̄] F f [ėf] G g [gė / gie]H h [hā] I i [ī] Ī ī [ėlguojė ī] J j [jot] K k [kā] L l [ėl]M m [ėm] N n [ėn] O o [ō] Ō ō [ėlguojė ō] P p [pė] R r [ėr]S s [ės] Š š [ėš] T t [tė] U u [ū] Ū ū [ėlguojė ū] V v [vė]Z z [zė / zet] Ž ž [žė / žet]

Bieda īr ėlguosės (ā, ē, ė̄, ī, ō) balsės.

1 būds

Pats paprasčiausis ė karto prasčiausis īr nauduotė esamas lietovėškas raidės, t.ī rašītė vëtuo ā - aa, ē - ee, ė̄ - ėė, ī - y, ō - oo. ū lietoviu kalbuo nauduojama, ta anō ė rašuom tǡp.

2 būds

Nauduotė latvėška klavētūras ėšdiestīma. Ėlguosės balsės pasikavuojosės ont paprastū balsiu, tik rēk tů meto nuspaustė AltGr (dešėnīs Alt) mīgtoka. Šėtuoks rašīms gers tuol, kuol rēk ė ėr ė̄ ruodbalsiu. Diel pėrmuosės, ta galėma parsijungtė i lietovėška klavētūras ėšdiestīma, vuo ėlguosės ė̄ nie.

3 būds so Windows’ās

Jė nauduojat Windows operacėnė sistema, ta rašont lietovėškuo klavētūruo galėmas AltGr ė skaitliu kuombėnacėjės:

AltGr + 0226 → ā
AltGr + 0231 → ē
AltGr + 0238 → ī
AltGr + 0244 → ō
AltGr + 0194 → Ā
AltGr + 0199 → Ē
AltGr + 0206 → Ī
AltGr + 0212 → Ō

Jė dā nuorȧt parašītė panašiuom raidiem, kāp šėtam alkierie (ë, ů), ta galėma:

AltGr + 0203 → Ë
AltGr + 0235 → ë
AltGr + 0366 → Ů
AltGr + 0367 → ů

Daugiau tuokiū kombėnacėju gal prisilasiuotė če. Bieda so ėlga ė̄ ėšlëkt. Dā bieda, jė klavētūruo nie atskėruos numeriu klavetūras (en. NumPad).

4 būds so Windows’ās

Jė nauduojat Windows operacėnė sistema, ta galėma parsėsiūstė Baltic klavētūras ėšdiestīma. Šėta klavētūras ėšdiestīma daugiausē nauduojė „Vikipedėjė žemaitėška“ pruojektė. Anamė sodieta lietovėšks ė latvėšks (ė prūsėšks) klavētūras ėšdiestīma ė so AltGr + q gaunas ėlguojė ė̄. Latvėškas (ėlguosės balsės) ruodbalsės gaunas so AltGr kuombėnacėjė. Šėta ėšdiestīm pėlnā ožtenk rašont palē A.Gėrdenė ė J.Pabriežas siūluomus rašības princėpus.

Idëgėms

Parsėsiuntams arkīvs baltic.zip. Ons ėšarkīvůnams ė palēdams baltic.msi.
Tumet nuēnama i kalbuos nustatīmus, pašalėnama lietoviu kalba.
Pasků vielėk pridedama lietoviu ruoda, no pridedont pasirenkama klavētūra Baltic (QWERTY). Ė vėskō pabėngos spaustė OK.

5 būds so Windows’ās

Jė nauduojat Windows operacėnė sistema, ta galėma parsėsiūstė Sgsv2 klavētūras ėšdiestīma. Šėts klavētūras ėšdiestīms nauduojams šėtam alkierie a kėtor, kor rašuoma „bėndrėnie“ žemaiťiu rašībuo. Esmėnė detalė īr ėlgoma žėnklos oždedams so ` (tėn kor ~ īr). Kėtas majadnės ruodbalsės gaunamas so AltGr kuombėnacėjuom (dėdliuosės ruodbalsės dā paspaudos Shift:

AltGr + q → ë
AltGr + w → ů
AltGr + a → ȧ
AltGr + t → ť
AltGr + d → ď
AltGr + e → é
AltGr + o → ó
AltGr + r → ŗ
AltGr + l → ļ
AltGr + k → ķ
AltGr + g → ģ

Vėsa ėšdiestīma gal pamatītė arkīvė esonťiūs abruozdieliūs.

Idëgėms

Parsėsiuntams arkīvs sgsv2.zip. Ons ėšarkīvůnams ė palēdams setup.exe.
Tumet nuēnama i kalbuos nustatīmus, pašalėnama lietoviu kalba.
Pasků vielėk pridedama lietoviu ruoda, no pridedont pasirenkama klavētūra so žemaitėškuom ruodbalsiem. Ė vėskō pabėngos spaustė OK.

6 būds so Linux’ās

Jė nauduojat Linux operacėnė sistema, ta SgsV2 klavētūras ėšdiestīma galėma idëgtė tǡp:

So root prėvėlėjuom atvertė faila rašīmů /usr/share/X11/xkb/symbols/lt
Galė Standart sekcėjės pridietė:

key &lt;TLDE&gt; {[ U0304, asciitilde, grave, acute ]};key &lt;AD01&gt; {[ q, Q, U00EB, U00CB ]};key &lt;AD02&gt; {[ w, W, U016F, U016E ]};key &lt;AD03&gt; {[ e, E, eacute, Eacute ]};key &lt;AD04&gt; {[ r, R, rcedilla, Rcedilla]};key &lt;AD05&gt; {[ t, T, tcaron, Tcaron ]};key &lt;AD09&gt; {[ o, O, oacute, Oacute ]};key &lt;AC01&gt; {[ a, A, U0227, U0226 ]};key &lt;AC03&gt; {[ d, D, dcaron, Dcaron ]};key &lt;AC05&gt; {[ g, G, gcedilla, Gcedilla]};key &lt;AC08&gt; {[ k, K, kcedilla, Kcedilla]};key &lt;AC09&gt; {[ l, L, lcedilla, Lcedilla]};key &lt;AB02&gt; {[ x, X, U0115, U0114 ]};

Jė dā nȧparsikraun:

cd /var/lib/xkbsudo rm -rf server-*

Žemaitėšks ėšdiestīms atsirond pu standartėnio lietovėško ėšdiestīmo. Ateitës planūs īr sokortė atskėra ėšdiestīma, katras būs siūluoms so vėsuom Linux distribucėjuom.

Dabā Linux’ūs žemaitėšks klavētūras ėšdiestīms jau īr itraukts oficēlē

Pasirinkȧt labiausē tinkonti būda, vuo svarbiausē nȧbėjuokȧt rašītė.

Žemaitē gava ISO kuoda

Sat, 10 Jul 2010 00:00:00 +0000

Nu bėrželė 30 isigaliuojė žemaiťiu kalbuos ISO 639-3 kuods „sgs“. Esont anam dabā gal būtė pargoldamas kompioterėnės pruogramas, gal nuruodītė, ka internetėnis poslapis žemaitėšks (vieliau Google galies ëškuotė „tarp poslapiu žemaiťiu kalbuo“), kningas parašītas žemaitėškā jau gal pažīmietė kap žemaitėškas :) Tāp pat gal jau prašītė ė rimtesniū dalīku: itrauktė „ė ėlgōjė“ kap standarta, klavētūras išdiestīmus ė t.t. Sveikėnam :) www.sil.org/iso639-3/documentation.asp?id=sgs

A žemaitē par daug nuor?

Thu, 10 Jun 2010 00:00:00 +0000

Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.

http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia

Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?

Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.
Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.
Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.

Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.

Vëns žemaitėšks darbs

Tue, 28 Jul 2009 00:00:00 +0000

Karto so Lietovuos atgėmėmo pakėla ė žemaitėška plunksna: raduos naujės eilės, laikraštē, kningas. Ka kuožnos nȧrašītom bikāp – bova parašītė patarėmā. Tekstā patapa panašesnė ė vënuo sėstemuo. Šėts mažos darboks parašīts palē tō sėstema so hipotetėnēs pakeitėmās, katrë galietom būtė sprėndėmo „īlā“ ėšlindosē ėš maiša, so katro nuorieťiuo sopažindintė.

Šindënėnis žemaitėšks rašts īr gers kuol rašā vëns pats. Žemaitē nie tuokë jau mondrė, ka pradietom keltė lerma diel prietelė rašta ėš Plungės ė kėta ėš Varniū. Kumet veizi i darbokus atskėrā, ta būn gražē paskaitītė ė pasėdžiaugtė kap taiklē vëns a kėts ruodavuojas sava tarmie. Ale pamegink anůdo sosuodintė pri vëna stala ė parašītė kō…

A mes torȧm tuokiū darbū, katrūs rēktom rašītė bėndrā?..

Tikůs, ka mėsliu sokieliau ė pu krėtėkas teiksȧties dėrbtė vëna darba.

Nauduojamas raidės ė kelės nuormintas taisīklės (pamėslėjėmů):

lt. „duona“ → „důna“, gal skaitītė „ou/ū“, bet atskėrė žuodē so „u/ū“, pvz.: tumet, Jūzaps, kamulīs.
lt. „diena“ → „dëna“, gal skaitītė „ėi/ī“, bet atskėrė žuodē so „i/ī“, pvz.: lītos, nikumet.
Prīšdelis lt. „ne-, be-, te-“ → „nȧ-, bȧ-, tȧ-“, gal skaitītė „e/a“. Tǡp pat ė kėtuos vëtuos gal būtė, kor žemaitē ėšsėskėr so „e/a“, pvz.: torȧm, tǡp, skaitīkȧt.
lt. „svečių, medžių“ → „sveťiū, meďiu“ (če Ťť ė Ďď), bet ne prīš „e/ē, i/ī“, pvz.: svetē, medē.
lt. šaknėnius „ą, ę“ → „ō, ė̄ (ė so brokšnioko)“, gal skaitītė „ou/on/ō“ ėr „ėi/ėn/ė“.