Dvėbalsē žemaiťiu kalbuo

Kuokë ī dvėbalsē žemaiťiu kalbuo?

• AI - kaist, laikītė, paišielis
• AU - mautė, klausėms, gauda
• EI - keistė, peilis, seilė
• IE - šieps, miests, bieda
• OI - kloika, poikē, loinīs
• UO - žuodis, bruolis, ruodītė

Tarptautėniūs žuoďius:

• EU - Euruopa, eufuorėjė
• OU - šou (rėngėnīs)

Dounėninkā dā tor OU, ĖI, bet dūnėninkā tar Ū, Ī. Bėndrėnie rašībuo siūluoma rašītė Ů, Ë:

• Ë - žëds, pëns, dëna
• Ů - důna, šů, důtė

Bet rašont paprastuo rašībuo dounėninkā rašīs: žėids, pėins, dėina, douna, šou, doutė/douti/dout’, vuo dūnėninkā: žīds, pīns, dīna, dūna, šū, dūtė/dūti/dūt'

Žemaiťiu sorašīms 2021

Paskelbė oficēlē sorašīma důmenis. Šėts sorašīms bova vīkduoms apklausuos skvarmuo, ta lëkt daug vëtas interpretacėjē.

Praďiuo, ka prietelē patis toriejė jungtës pri kompioterė ė taisītė sava tautībė. Nȧ vėsi ton̄ imeigė, bet ėš kėtuos posės, ta žemaitē nuoriejė būtė atsižīmiejė̄, ta tas gal konpensůtė.

Apklausti bova 171 tūkst. žmuoniū.

Ėš anū nuruodė tautībės pataisīmus 681 prietelis, katrë nuruodė tǡp:

• žemaitē – 579
• žemgalē – 56
• koršē – 19
• prūsā – 10
• aukštaitē – 8
• dzūkā – 5
• sovalkietē – 4

Ėš vėsa bova sorašīts 2810761 gīventuos.

Žemaitē paviedè i cėguonus

Ků žemaitē paviedi (lt. panašūs) i ruomus, mūsa vadėnamus cėguonus? Veiziejau „Kalbuos klobs“ laidalė api anus ė tėn tevernuojė kuokius klapatus anë tor nuoriedami rašītė sava kalbuo. Ruomā Lëtovuo tǡp pat nȧtor bėndrėnės rašuomuosės kalbuos. Ī net dvė galȧm sakītė skėrtingė kalbė, dā gīvs gals tarmėkiu. Tǡp pat muokīkluosė nie vākā muokami anū kalbuos (Vėngrėjuo ruomu kalba diestuoma net universėtetė).

Šindënėnie Lëtovuo ruomu šarpē mažie – anë emėgrůn, vuo lėkė̄ rosie. Anū kalbuo daugie rosėzmu. Par gīventuoju sorašīma ruomās užsirašė api 2000, vuo muokonťiu sava gimta kalba api tūkstonti.

Nȧfėksouta kalba

Veizont ėš istuorėjės posės, ta kuol kalba nȧbūs fėksůta, tuol vīks anuos kėtėms. Žemaiťiu kalba tik arties pri lëtoviu. Kodie rašība fuonetėnė bluoga šindënā? Jimkȧm, ka ė smolkės tarmelės, katruos kāp ė „keravuojamas“ so tuokio atskėro rašīmo, ale nesont daug tekstu anuo nie ana augėnama, nie fėksůnama ė praded niveliůtës. Gerā, jė dā so kėta tarmė žemaitėška, ale tonkiau būn, ka paprasťiau pasijimtė „standartėnė“ kalba, katruo nȧbie juokiū klausėmu ė tësiuog žėnā kāp rašītė (a pasakītė) taisėklingā. Tǡp pamėslėjos, ta naujuovės nie juokės kliauzas, nes… tǡp šnek dabā nie če kuo graibstītës arkajėzmu, gė XXI omžios.

Nauji klavētūra Windows 10

Jūsa diemesiů naus klavētūras ėšdiestīms Windows 10 operacėnē sėstemā.

Galȧt atsėsiūstė ėš če: sgs_v3.zip

Žėnuomās če nie oficēlos, ta nie galėmībės pridietė pu „Žemaiťiu“, ale teka pri „Lietuvių“ prišriūbītė. Ons pėlnā pakeit lëtovėška īprasta ėšdiestīma, nes šalėp lëtovėškū raiďiū atsirond ė žemaitėškas.

Pats princėps rašīma ī tuoks, ka rašā ėlgėnama raidė ė tumet spaudi ` (kairie, vėršů pri 1). Kėtas mondresnės ruodbalsės gaunamas laikont dešėni Alt mīgtoka arba ctrl+alt, jė tuokė nie. Tuos mondresnės ī pu:

Kodie nȧkeravuotė donėninku tarmies

Pu kara senė̄ji žmuonis ėš Klaipiedas krašta prapůlė ėr i anū vëtas atsikielė ėš vėsuos Lietovuos. Dėďiuojė prėčīna nȧkeravuotė ī ėšlėkosiu nȧskaitlingoms. Ontros dalīks, ka donėninku tarmie smarkiau skėras nu dounėninku a dūnėninku nē anodvė lėkosės tarposavie. Trets dalīks – savėmuonė. Donėninka savėm nȧlaika žemaitēs, vuo vadėn savėm šėšuonėškēs, lietovninkās, klaipiedėškēs.

Ėš kėtuos posės vënuodėnėmů siūluomi pakeitėmā kažkëk tink ė donėninkams, pvz., dōna → důna, dė̄na → dëna. Donėninkā tas lėteras valėj skaitītė vagol savėm.

Mūsa domens – laimietuos

Naus laikraštis „Ruoda“

Nuoro pasveikintė vėsus žemaiťius, solaukosius pėrmuojė žemaitėška laikraštė daugiau nē pu 20 metu partraukas. Paskiau, ka laikraštis žemaiťiu kalbuo „A mon sakā?“ 1993 metās parsikeitė i žornala lietoviu kalbuo „Žemaičių žemė“, nȧblėka juokė vën žemaiťiu kalbuo leidama perijuodėnė leidėnė. Tuodie pu 22 metu partraukas Jūsa „teismů“ pateikams atgimstontė žemaitėška žuodė perijuodėkas leidėnīs.

Bova sosideliuojos vėsėškā nȧnuormalė padietis, ka atskėra tauta, katrā, skėrtingā vertėnont, priklausa nu posės milijuona lėg milijuona prieteliu, torontė sava kalba ė rašta, nȧtoriejė ni vënuos žemaitėškas televėzėjės, ni vëna žemaitėškā bȧsiruokůnontės radėjės ė ni vëna žemaitėškā rašontė laikraštė. Mėslėjo, atskėrū laidū a straipsniu, pasiruodonťiu lietovėškā rašonťiuo žėniasklaiduo, tėkrā nie gana, nuoront ėšlaikītė žemaitėškoma, jau nȧruokůnont aple anuos stėprėnėma. Tuodie laikraštis „Ruoda“ megins užpėldītė šėtō toštoma ė straipsnius so navīnuom rašīs vën tik žemaiťiu kalbuo.