Kertėnė tarmie

Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.

Krėterėjē tarmies parinkèmů:

• Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.
• Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.
• Nauduotuoju skaitlingoms – bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.

Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė – anë savėm nȧlaika žemaitēs.

Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.

Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.

Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.

Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.

Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė dounèninku.