Kodie nȧkeravuotė donėninku tarmies

Pu kara senė̄ji žmuonis ėš Klaipiedas krašta prapůlė ėr i anū vëtas atsikielė ėš vėsuos Lietovuos. Dėďiuojė prėčīna nȧkeravuotė ī ėšlėkosiu nȧskaitlingoms. Ontros dalīks, ka donėninku tarmie smarkiau skėras nu dounėninku a dūnėninku nē anodvė lėkosės tarposavie. Trets dalīks – savėmuonė. Donėninka savėm nȧlaika žemaitēs, vuo vadėn savėm šėšuonėškēs, lietovninkās, klaipiedėškēs.

Ėš kėtuos posės vënuodėnėmů siūluomi pakeitėmā kažkëk tink ė donėninkams, pvz., dōna → důna, dė̄na → dëna. Donėninkā tas lėteras valėj skaitītė vagol savėm.

Mūsa domens – laimietuos

Naus laikraštis „Ruoda“

Nuoro pasveikintė vėsus žemaiťius, solaukosius pėrmuojė žemaitėška laikraštė daugiau nē pu 20 metu partraukas. Paskiau, ka laikraštis žemaiťiu kalbuo „A mon sakā?“ 1993 metās parsikeitė i žornala lietoviu kalbuo „Žemaičių žemė“, nȧblėka juokė vën žemaiťiu kalbuo leidama perijuodėnė leidėnė. Tuodie pu 22 metu partraukas Jūsa „teismů“ pateikams atgimstontė žemaitėška žuodė perijuodėkas leidėnīs.

Bova sosideliuojos vėsėškā nȧnuormalė padietis, ka atskėra tauta, katrā, skėrtingā vertėnont, priklausa nu posės milijuona lėg milijuona prieteliu, torontė sava kalba ė rašta, nȧtoriejė ni vënuos žemaitėškas televėzėjės, ni vëna žemaitėškā bȧsiruokůnontės radėjės ė ni vëna žemaitėškā rašontė laikraštė. Mėslėjo, atskėrū laidū a straipsniu, pasiruodonťiu lietovėškā rašonťiuo žėniasklaiduo, tėkrā nie gana, nuoront ėšlaikītė žemaitėškoma, jau nȧruokůnont aple anuos stėprėnėma. Tuodie laikraštis „Ruoda“ megins užpėldītė šėtō toštoma ė straipsnius so navīnuom rašīs vën tik žemaiťiu kalbuo.

Žemaitėška klavētūra

Pėrmiausė bieda so katra sosidor rašontis žemaitē īr kāp parašītė specėfėnė ruodbalsė (tǡp Daukonts vadėna raidė). Žemaiťiu kalbuo īr 32 ruodbalsės palē A.Gėrdenė ė J.Pabriežas siūluoma rašība:

A a [ā] Ā ā [ėlguojė ā] B b [bė] C c [cė] Č č [čė] D d [dė] E e [ē] Ē ē [ėlguojė ē] Ė ė [ė̄] Ė̄ ė̄ [ėlguojė ė̄] F f [ėf] G g [gė / gie] H h [hā] I i [ī] Ī ī [ėlguojė ī] J j [jot] K k [kā] L l [ėl] M m [ėm] N n [ėn] O o [ō] Ō ō [ėlguojė ō] P p [pė] R r [ėr] S s [ės] Š š [ėš] T t [tė] U u [ū] Ū ū [ėlguojė ū] V v [vė] Z z [zė / zet] Ž ž [žė / žet]

Žemaitē gava ISO kuoda

Nu bėrželė 30 isigaliuojė žemaiťiu kalbuos ISO 639-3 kuods „sgs“. Esont anam dabā gal būtė pargoldamas kompioterėnės pruogramas, gal nuruodītė, ka internetėnis poslapis žemaitėšks (vieliau Google galies ëškuotė „tarp poslapiu žemaiťiu kalbuo“), kningas parašītas žemaitėškā jau gal pažīmietė kap žemaitėškas :) Tāp pat gal jau prašītė ė rimtesniū dalīku: itrauktė „ė ėlgōjė“ kap standarta, klavētūras išdiestīmus ė t.t. Sveikėnam :) www.sil.org/iso639-3/documentation.asp?id=sgs

A žemaitē par daug nuor?

Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.

Vëns žemaitėšks darbs

Karto so Lietovuos atgėmėmo pakėla ė žemaitėška plunksna: raduos naujės eilės, laikraštē, kningas. Ka kuožnos nȧrašītom bikāp – bova parašītė patarėmā. Tekstā patapa panašesnė ė vënuo sėstemuo. Šėts mažos darboks parašīts palē tō sėstema so hipotetėnēs pakeitėmās, katrë galietom būtė sprėndėmo „īlā“ ėšlindosē ėš maiša, so katro nuorieťiuo sopažindintė.

Šindënėnis žemaitėšks rašts īr gers kuol rašā vëns pats. Žemaitē nie tuokë jau mondrė, ka pradietom keltė lerma diel prietelė rašta ėš Plungės ė kėta ėš Varniū. Kumet veizi i darbokus atskėrā, ta būn gražē paskaitītė ė pasėdžiaugtė kap taiklē vëns a kėts ruodavuojas sava tarmie. Ale pamegink anůdo sosuodintė pri vëna stala ė parašītė kō…