Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė

XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.

Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė tj,dj prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i č,dž. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg c,dz (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.

Diel laikraštė „Ruoda“

2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.

Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.

Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.

Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook

<…> Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃

Metu planā

2022-āsēs bova plans paruodītė žemaitems bėndrėnės rašības a kėtuokė varijanta rēkalingoma kāp ėšlėkėmou. Metu pradiuo prasidiejės maskuoliu isėveržėms i svetėma žemė nukreipė mona mėslės ė nabova spieka kažkon darītė, bet kažkėik pavīka pakušintė, kon nuoriejau.

Pėrmāsis plans bova sopažindintė prietelius so bėndrėnė rašība, katron pruobėjau paskutinius 12 metu. Šėtam pruojektou palaikītuoju naatradau ė sorašės idiejės nusprėndiau papruobītė kėtāp.

Ka jau pėrmuojė pruojekta ruodbalsės pasėruodė vėsīms dėdlē majednės ta nusprėndiau bėndrėnė rašība parteiktė esamuoms parėnkont populēriausi varijanta. Gavuos šiuoks tuoks dounininku tarmies kratėnīs, dūnininkā lėka nurašītė…

Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus

Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.

Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:

• tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos
• induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.
• pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?

Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.

Darīkem, darīket

Trumpā:

darīkEm, darīkEt

Ėlgā:

Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā. Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.

Pranešėms diel naujė pruojekta

Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms – žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės. Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība – nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂

Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:

• ë → ėi, ů → ou
• ť → t, ď → d
• ȧ → a, ǡ → ā
• è → i, ò → u
• é → ie
• ė̄ → ėn, ō → on

Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė. Pirminis plans:

Kertėnė tarmie

Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.

Krėterėjē tarmies parinkèmů:

• Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.
• Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.
• Nauduotuoju skaitlingoms – bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.

Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė – anë savėm nȧlaika žemaitēs.