vagol īpatībės
All checks were successful
continuous-integration/drone/push Build is passing

This commit is contained in:
Arnas Udovic 2024-12-28 21:22:02 +02:00
parent 2354d69773
commit 8b49cd17d7
56 changed files with 3091 additions and 414 deletions

View file

@ -0,0 +1,14 @@
+++
date = '2022-02-15'
draft = false
tags = ['bėndrėnė rašība', 'tīrėms']
categories = ['bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems', 'darbā']
title = 'Bėndrėnės žemaitiu rašības pruojekts'
+++
Kuožna tauta a kètuokė etnėnė gropė keravuo sava kalba. Žemaitē tǡp pat sokrota, ka anū gimta kalba poikiausē vėskam tink, sokūrė rašības taisīklės, raša, lēd kningas ė mėslėn kāp anō pardůtė sava vākams. Ka žènuotė, kō žemaitē nuor tòrietė pu daug metu, rēktom pradietė jau šėndën planůtė ė dėrbtė krīptingā. Tòdie šėtamė darbė būs nagrèniejams bėndrėnės rašības pruojekts.
Kertènis Žemaiťiu kalbuos instėtota pruojekts. Vėsas ruodas ēt tik aple tō. Vëšėnam pruojekta ė laukam mèsliu ė patiemèjèmu.
[Atsiūstė PDF skvarmuo](/darbā/bendrene-zemaitiu-rasiba.pdf)

View file

@ -0,0 +1,16 @@
+++
date = '2022-03-29'
draft = false
tags = ['bendrėnė rašība']
categories = ['bėndrėnė rašība vagol īpatībės']
title = 'Darīkem, darīket'
+++
### Trumpā:
darīk**E**m, darīk**E**t
### Ėlgā:
Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.
Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.

View file

@ -0,0 +1,26 @@
+++
date = '2022-02-18'
draft = false
tags = ['bendrėnė rašība']
categories = ['bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems']
title = 'Kertėnė tarmie'
+++
Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.
Krėterėjē tarmies parinkèmů:
- Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.
- Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.
- Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.
Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.
Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.
Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.
Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.
Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.
Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė **dounèninku**.

View file

@ -0,0 +1,33 @@
+++
date = '2022-02-21'
draft = false
tags = ['bendrėnė rašība']
categories = ['bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems', 'bėndrėnė rašība vagol īpatībės']
title = 'Pranešėms diel naujė pruojekta'
+++
Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.
Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂
---
Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:
- ë → ėi, ů → ou
- ť → t, ď → d
- ȧ → a, ǡ → ā
- è → i, ò → u
- é → ie
- ė̄ → ėn, ō → on
Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.
Pirminis plans:
- kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou
- afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo
- Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam
- keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė
- regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė
- nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.
Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.
Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams

View file

@ -131,6 +131,21 @@
<h3>2022</h3> <h3>2022</h3>
<ul> <ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/">Pranešėms diel naujė pruojekta</a>
<time class="date-meta">2022-02-12</time>
</li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/">Kertėnė tarmie</a>
<time class="date-meta">2022-02-12</time>
</li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/bendrene-zemaitiu-rasiba/">Bėndrėnės žemaitiu rašības pruojekts</a>
<time class="date-meta">2022-02-12</time>
</li>
<li> <li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/vincevuones-ruokunda-1918/">Žemaitėška rašība 1918 metu Tamuošauskė ė Kniokštalės vinčevuonės ruokunduo</a> <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/vincevuones-ruokunda-1918/">Žemaitėška rašība 1918 metu Tamuošauskė ė Kniokštalės vinčevuonės ruokunduo</a>
<time class="date-meta">2022-02-12</time> <time class="date-meta">2022-02-12</time>
@ -168,28 +183,6 @@
<time class="date-meta">2021-12-12</time> <time class="date-meta">2021-12-12</time>
</li> </li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/dvebalse/">Dvėbalsē žemaiťiu kalbuo</a>
<time class="date-meta">2021-12-12</time>
</li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nakeravuote-donininku/">Kodie nȧkeravuotė donėninku tarmies</a>
<time class="date-meta">2021-02-12</time>
</li>
</ul>
<h3>2020</h3>
<ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/zemaitiu-bendrenes-rasibas-princepa/">Žemaiťiu bėndrėnės rašības princėpā</a>
<time class="date-meta">2020-10-12</time>
</li>
</ul> </ul>

View file

@ -7,7 +7,7 @@
<generator>Hugo -- gohugo.io</generator> <generator>Hugo -- gohugo.io</generator>
<language>sgs</language> <language>sgs</language>
<copyright>CC BY-SA 4.0</copyright> <copyright>CC BY-SA 4.0</copyright>
<lastBuildDate>Tue, 01 Feb 2022 00:00:00 +0000</lastBuildDate> <lastBuildDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
<atom:link href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" /> <atom:link href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" />
@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -128,6 +128,35 @@
<h3>2021</h3>
<ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/dvebalse/">Dvėbalsē žemaiťiu kalbuo</a>
<time class="date-meta">2021-12-12</time>
</li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nakeravuote-donininku/">Kodie nȧkeravuotė donėninku tarmies</a>
<time class="date-meta">2021-02-12</time>
</li>
</ul>
<h3>2020</h3>
<ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/zemaitiu-bendrenes-rasibas-princepa/">Žemaiťiu bėndrėnės rašības princėpā</a>
<time class="date-meta">2020-10-12</time>
</li>
</ul>
<h3>2009</h3> <h3>2009</h3>
<ul> <ul>

View file

@ -0,0 +1,204 @@
<!doctype html>
<html lang="sgs">
<head>
<title> - Žemaitėšks alkierios</title>
<meta charset="utf-8" />
<meta name="viewport" content="width=device-width, initial-scale=1" />
<meta name="description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios." />
<meta name="author" content="Žemaitiu kalbuos instituts" /><link rel="alternate" type="application/rss+xml" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-vagol-i%CC%84pati%CC%84b%C4%97s/index.xml" title="Žemaitėšks alkierios" /><meta property="og:url" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-vagol-i%CC%84pati%CC%84b%C4%97s/">
<meta property="og:site_name" content="Žemaitėšks alkierios">
<meta property="og:title" content="Bėndrėnė Rašība Vagol Īpatībės">
<meta property="og:description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios.">
<meta property="og:locale" content="sgs">
<meta property="og:type" content="website">
<meta property="og:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
<meta name="twitter:card" content="summary_large_image">
<meta name="twitter:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
<meta name="twitter:title" content="Bėndrėnė Rašība Vagol Īpatībės">
<meta name="twitter:description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios.">
<meta name="generator" content="Hugo 0.140.1">
<link rel="shortcut icon" href="/images/logo_mini.png" />
<script id="MathJax-script" async src="https://cdn.jsdelivr.net/npm/mathjax@3/es5/tex-mml-chtml.js"></script>
<script src="/js/mathjax-config.js" defer></script>
<script src="https://cdnjs.cloudflare.com/polyfill/v3/polyfill.min.js?features=es6"></script>
<link rel="stylesheet" href="/css/normalize.min.css" />
<link rel="stylesheet" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/fontawesome/css/all.min.css" />
<link href="//fonts.googleapis.com/css?family=Andika" rel="stylesheet">
<link rel="stylesheet" type="text/css" href="/css/styles.css" />
</head>
<body>
<div id="container">
<header>
<div class="site_logo featured_image">
<a href="/">
<img class="" src="/images/logo.png">
</a>
</div>
<h1>
<a href="/">Žemaitėšks alkierios</a>
</h1>
<ul id="social-media">
<li>
<a href="https://www.facebook.com/zemaitiukalbuosintituts" title="Facebook">
<i class="fab fa-facebook fa-lg"></i>
</a>
</li>
<li>
<a href="https://s.arns.lt/@zki" title="Mastodon">
<i class="fab fa-mastodon fa-lg"></i>
</a>
</li>
<li>
<a href="https://tv.arns.lt/c/zemaitiu_kalbuos_instituts" title="Peertube">
<i class="fa fa-video fa-lg"></i>
</a>
</li>
</ul>
<p><em>Žemaitiu kalbuos instituts</em></p>
</header>
<nav>
<ul>
<li>
<a class="" href="/skait%C4%97ne%CC%84/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Skaitėnē</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/darba%CC%84/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Darbā</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/categories/rakonda%CC%84">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Rakondā</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/categories">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Kateguorėjės</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/tags">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Žīmas</span>
</a>
</li>
</ul>
</nav>
<main>
<section id="list">
<h2>Bėndrėnė Rašība Vagol Īpatībės</h2>
<h3>2022</h3>
<ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/">Darīkem, darīket</a>
<time class="date-meta">2022-03-12</time>
</li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/">Pranešėms diel naujė pruojekta</a>
<time class="date-meta">2022-02-12</time>
</li>
</ul>
</section>
</main>
<footer>
<ul>
<li>
<h6>CC BY-SA 4.0 |
Bodavuota so <a href="https://gohugo.io" title="Hugo">Hugo</a> |
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/index.xml">Sektė </a></h6>
</li>
<li>
<h6><a class="" href="/aple/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Aple</span>
</a></h6>
</li>
<li>
<h6><a class="" href="/nuruodas/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Nūruodas</span>
</a></h6>
</li>
</ul>
</footer>
</div>
<script src="/js/scripts.js"></script>
</body>
</html>
<script>
var _paq = window._paq = window._paq || [];
_paq.push(['trackPageView']);
_paq.push(['enableLinkTracking']);
(function() {
var u="//matomo.arns.lt/";
_paq.push(['setTrackerUrl', u+'matomo.php']);
_paq.push(['setSiteId', '1']);
var d=document, g=d.createElement('script'), s=d.getElementsByTagName('script')[0];
g.async=true; g.src=u+'matomo.js'; s.parentNode.insertBefore(g,s);
})();
</script>

File diff suppressed because one or more lines are too long

View file

@ -0,0 +1,10 @@
<!DOCTYPE html>
<html lang="sgs">
<head>
<title>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-vagol-i%CC%84pati%CC%84b%C4%97s/</title>
<link rel="canonical" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-vagol-i%CC%84pati%CC%84b%C4%97s/">
<meta name="robots" content="noindex">
<meta charset="utf-8">
<meta http-equiv="refresh" content="0; url=https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-vagol-i%CC%84pati%CC%84b%C4%97s/">
</head>
</html>

View file

@ -131,6 +131,11 @@
<h3>2022</h3> <h3>2022</h3>
<ul> <ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/bendrene-zemaitiu-rasiba/">Bėndrėnės žemaitiu rašības pruojekts</a>
<time class="date-meta">2022-02-12</time>
</li>
<li> <li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/vincevuones-ruokunda-1918/">Žemaitėška rašība 1918 metu Tamuošauskė ė Kniokštalės vinčevuonės ruokunduo</a> <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/vincevuones-ruokunda-1918/">Žemaitėška rašība 1918 metu Tamuošauskė ė Kniokštalės vinčevuonės ruokunduo</a>
<time class="date-meta">2022-02-12</time> <time class="date-meta">2022-02-12</time>

View file

@ -7,7 +7,7 @@
<generator>Hugo -- gohugo.io</generator> <generator>Hugo -- gohugo.io</generator>
<language>sgs</language> <language>sgs</language>
<copyright>CC BY-SA 4.0</copyright> <copyright>CC BY-SA 4.0</copyright>
<lastBuildDate>Tue, 01 Feb 2022 00:00:00 +0000</lastBuildDate> <lastBuildDate>Tue, 15 Feb 2022 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
<atom:link href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/categories/darba%CC%84/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" /> <atom:link href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/categories/darba%CC%84/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" />
@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -128,9 +128,11 @@
<ul> <ul>
<li><a href="b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a> <span class="count">(10 īrašā)</span></li> <li><a href="b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a> <span class="count">(13 īrašā)</span></li>
<li><a href="darba%CC%84">darbā</a> <span class="count">(2 īrašā)</span></li> <li><a href="b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-vagol-i%CC%84pati%CC%84b%C4%97s">bėndrėnė rašība vagol īpatībės</a> <span class="count">(2 īrašā)</span></li>
<li><a href="darba%CC%84">darbā</a> <span class="count">(3 īrašā)</span></li>
<li><a href="pam%C4%97sl%C4%97j%C4%97ma%CC%84">pamėslėjėmā</a> <span class="count">(4 īrašā)</span></li> <li><a href="pam%C4%97sl%C4%97j%C4%97ma%CC%84">pamėslėjėmā</a> <span class="count">(4 īrašā)</span></li>

View file

@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

Binary file not shown.

View file

@ -0,0 +1,258 @@
<!doctype html>
<html lang="sgs">
<head>
<title>Bėndrėnės žemaitiu rašības pruojekts - Žemaitėšks alkierios</title>
<meta charset="utf-8" />
<meta name="viewport" content="width=device-width, initial-scale=1" />
<meta name="description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios." />
<meta name="author" content="Žemaitiu kalbuos instituts" /><meta property="og:url" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/bendrene-zemaitiu-rasiba/">
<meta property="og:site_name" content="Žemaitėšks alkierios">
<meta property="og:title" content="Bėndrėnės žemaitiu rašības pruojekts">
<meta property="og:description" content="Kuožna tauta a kètuokė etnėnė gropė keravuo sava kalba. Žemaitē tǡp pat sokrota, ka anū gimta kalba poikiausē vėskam tink, sokūrė rašības taisīklės, raša, lēd kningas ė mėslėn kāp anō pardůtė sava vākams. Ka žènuotė, kō žemaitē nuor tòrietė pu daug metu, rēktom pradietė jau šėndën planůtė ė dėrbtė krīptingā. Tòdie šėtamė darbė būs nagrèniejams bėndrėnės rašības pruojekts.
Kertènis Žemaiťiu kalbuos instėtota pruojekts. Vėsas ruodas ēt tik aple tō. Vëšėnam pruojekta ė laukam mèsliu ė patiemèjèmu.">
<meta property="og:locale" content="sgs">
<meta property="og:type" content="article">
<meta property="article:section" content="darbā">
<meta property="article:published_time" content="2022-02-15T00:00:00+00:00">
<meta property="article:modified_time" content="2022-02-15T00:00:00+00:00">
<meta property="article:tag" content="Bėndrėnė Rašība">
<meta property="article:tag" content="Tīrėms">
<meta property="og:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
<meta name="twitter:card" content="summary_large_image">
<meta name="twitter:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
<meta name="twitter:title" content="Bėndrėnės žemaitiu rašības pruojekts">
<meta name="twitter:description" content="Kuožna tauta a kètuokė etnėnė gropė keravuo sava kalba. Žemaitē tǡp pat sokrota, ka anū gimta kalba poikiausē vėskam tink, sokūrė rašības taisīklės, raša, lēd kningas ė mėslėn kāp anō pardůtė sava vākams. Ka žènuotė, kō žemaitē nuor tòrietė pu daug metu, rēktom pradietė jau šėndën planůtė ė dėrbtė krīptingā. Tòdie šėtamė darbė būs nagrèniejams bėndrėnės rašības pruojekts.
Kertènis Žemaiťiu kalbuos instėtota pruojekts. Vėsas ruodas ēt tik aple tō. Vëšėnam pruojekta ė laukam mèsliu ė patiemèjèmu.">
<meta name="generator" content="Hugo 0.140.1">
<link rel="shortcut icon" href="/images/logo_mini.png" />
<script id="MathJax-script" async src="https://cdn.jsdelivr.net/npm/mathjax@3/es5/tex-mml-chtml.js"></script>
<script src="/js/mathjax-config.js" defer></script>
<script src="https://cdnjs.cloudflare.com/polyfill/v3/polyfill.min.js?features=es6"></script>
<link rel="stylesheet" href="/css/normalize.min.css" />
<link rel="stylesheet" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/fontawesome/css/all.min.css" />
<link href="//fonts.googleapis.com/css?family=Andika" rel="stylesheet">
<link rel="stylesheet" type="text/css" href="/css/styles.css" />
</head>
<body>
<div id="container">
<header>
<div class="site_logo featured_image">
<a href="/">
<img class="" src="/images/logo.png">
</a>
</div>
<h1>
<a href="/">Žemaitėšks alkierios</a>
</h1>
<ul id="social-media">
<li>
<a href="https://www.facebook.com/zemaitiukalbuosintituts" title="Facebook">
<i class="fab fa-facebook fa-lg"></i>
</a>
</li>
<li>
<a href="https://s.arns.lt/@zki" title="Mastodon">
<i class="fab fa-mastodon fa-lg"></i>
</a>
</li>
<li>
<a href="https://tv.arns.lt/c/zemaitiu_kalbuos_instituts" title="Peertube">
<i class="fa fa-video fa-lg"></i>
</a>
</li>
</ul>
<p><em>Žemaitiu kalbuos instituts</em></p>
</header>
<nav>
<ul>
<li>
<a class="" href="/skait%C4%97ne%CC%84/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Skaitėnē</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="active" href="/darba%CC%84/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Darbā</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/categories/rakonda%CC%84">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Rakondā</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/categories">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Kateguorėjės</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/tags">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Žīmas</span>
</a>
</li>
</ul>
</nav>
<main>
<article>
<h1>Bėndrėnės žemaitiu rašības pruojekts</h1>
<aside>
<ul>
<li>
<time class="post-date" datetime="2022-02-15T00:00:00Z">2022-02-12</time>
</li>
<li>
Kateguorėjės:
<em>
<a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a>
,
<a href="/categories/darba%CC%84">darbā</a>
</em>
</li>
<li>
<em>
<a href="/tags/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bėndrėnė rašība</a>
,
<a href="/tags/ti%CC%84r%C4%97ms">#tīrėms</a>
</em>
</li>
<li>Skaitītė 1 min.</li>
</ul>
</aside>
<p>Kuožna tauta a kètuokė etnėnė gropė keravuo sava kalba. Žemaitē tǡp pat sokrota, ka anū gimta kalba poikiausē vėskam tink, sokūrė rašības taisīklės, raša, lēd kningas ė mėslėn kāp anō pardůtė sava vākams. Ka žènuotė, kō žemaitē nuor tòrietė pu daug metu, rēktom pradietė jau šėndën planůtė ė dėrbtė krīptingā. Tòdie šėtamė darbė būs nagrèniejams bėndrėnės rašības pruojekts.</p>
<p>Kertènis Žemaiťiu kalbuos instėtota pruojekts. Vėsas ruodas ēt tik aple tō. Vëšėnam pruojekta ė laukam mèsliu ė patiemèjèmu.</p>
<p><a href="/darba%CC%84/bendrene-zemaitiu-rasiba.pdf">Atsiūstė PDF skvarmuo</a></p>
</article>
<section class="post-nav">
<ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/vincevuones-ruokunda-1918/"><i class="fa fa-chevron-circle-left"></i> Žemaitėška rašība 1918 metu Tamuošauskė ė Kniokštalės vinčevuonės ruokunduo</a>
</li>
<li>
</li>
</ul>
</section>
</main>
<footer>
<ul>
<li>
<h6>CC BY-SA 4.0 |
Bodavuota so <a href="https://gohugo.io" title="Hugo">Hugo</a> |
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/index.xml">Sektė </a></h6>
</li>
<li>
<h6><a class="" href="/aple/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Aple</span>
</a></h6>
</li>
<li>
<h6><a class="" href="/nuruodas/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Nūruodas</span>
</a></h6>
</li>
</ul>
</footer>
</div>
<script src="/js/scripts.js"></script>
</body>
</html>
<script>
var _paq = window._paq = window._paq || [];
_paq.push(['trackPageView']);
_paq.push(['enableLinkTracking']);
(function() {
var u="//matomo.arns.lt/";
_paq.push(['setTrackerUrl', u+'matomo.php']);
_paq.push(['setSiteId', '1']);
var d=document, g=d.createElement('script'), s=d.getElementsByTagName('script')[0];
g.async=true; g.src=u+'matomo.js'; s.parentNode.insertBefore(g,s);
})();
</script>

View file

@ -131,6 +131,11 @@
<h3>2022</h3> <h3>2022</h3>
<ul> <ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/bendrene-zemaitiu-rasiba/">Bėndrėnės žemaitiu rašības pruojekts</a>
<time class="date-meta">2022-02-12</time>
</li>
<li> <li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/vincevuones-ruokunda-1918/">Žemaitėška rašība 1918 metu Tamuošauskė ė Kniokštalės vinčevuonės ruokunduo</a> <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/vincevuones-ruokunda-1918/">Žemaitėška rašība 1918 metu Tamuošauskė ė Kniokštalės vinčevuonės ruokunduo</a>
<time class="date-meta">2022-02-12</time> <time class="date-meta">2022-02-12</time>

View file

@ -7,7 +7,7 @@
<generator>Hugo -- gohugo.io</generator> <generator>Hugo -- gohugo.io</generator>
<language>sgs</language> <language>sgs</language>
<copyright>CC BY-SA 4.0</copyright> <copyright>CC BY-SA 4.0</copyright>
<lastBuildDate>Tue, 01 Feb 2022 00:00:00 +0000</lastBuildDate> <lastBuildDate>Tue, 15 Feb 2022 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
<atom:link href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" /> <atom:link href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" />
@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -192,6 +192,8 @@ Atsiūstė PDF skvarmuo">
</li> </li>
<li> <li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/bendrene-zemaitiu-rasiba/">Bėndrėnės žemaitiu rašības pruojekts <i class="fa fa-chevron-circle-right"></i> </a>
</li> </li>
</ul> </ul>
</section> </section>

View file

@ -219,6 +219,163 @@
</li> </li>
<li >
<h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/" title="Darīkem, darīket">Darīkem, darīket</a></h1>
<aside>
<ul>
<li>
<time class="post-date" datetime="2022-03-29T00:00:00Z">2022-03-12</time>
</li>
<li>
Kateguorėjės:
<em>
<a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-vagol-i%CC%84pati%CC%84b%C4%97s">bėndrėnė rašība vagol īpatībės</a>
</em>
</li>
<li>
<em>
<a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
</em>
</li>
<li>Skaitītė 1 min.</li>
</ul>
</aside>
<p><h3 id="trumpa">Trumpā:</h3>
<p>darīk<strong>E</strong>m, darīk<strong>E</strong>t</p>
<h3 id="ėlga">Ėlgā:</h3>
<p>Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.
Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.</p></p>
</li>
<li >
<h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/" title="Pranešėms diel naujė pruojekta">Pranešėms diel naujė pruojekta</a></h1>
<aside>
<ul>
<li>
<time class="post-date" datetime="2022-02-21T00:00:00Z">2022-02-12</time>
</li>
<li>
Kateguorėjės:
<em>
<a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a>
,
<a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-vagol-i%CC%84pati%CC%84b%C4%97s">bėndrėnė rašība vagol īpatībės</a>
</em>
</li>
<li>
<em>
<a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
</em>
</li>
<li>Skaitītė 1 min.</li>
</ul>
</aside>
<p><p>Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.
Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂</p>
<hr>
<p>Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:</p>
<ul>
<li>ë → ėi, ů → ou</li>
<li>ť → t, ď → d</li>
<li>ȧ → a, ǡ → ā</li>
<li>è → i, ò → u</li>
<li>é → ie</li>
<li>ė̄ → ėn, ō → on</li>
</ul>
<p>Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.
Pirminis plans:</p></p>
<a href="/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/">Skaitītė daugiau…</a>
</li>
<li >
<h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/" title="Kertėnė tarmie">Kertėnė tarmie</a></h1>
<aside>
<ul>
<li>
<time class="post-date" datetime="2022-02-18T00:00:00Z">2022-02-12</time>
</li>
<li>
Kateguorėjės:
<em>
<a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a>
</em>
</li>
<li>
<em>
<a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
</em>
</li>
<li>Skaitītė 2 min.</li>
</ul>
</aside>
<p><p>Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.</p>
<p>Krėterėjē tarmies parinkèmů:</p>
<ul>
<li>Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.</li>
<li>Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.</li>
<li>Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.</li>
</ul>
<p>Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.</p></p>
<a href="/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/">Skaitītė daugiau…</a>
</li>
<li > <li >
<h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/" title="Dounèninkā mīl dūnèninkus">Dounèninkā mīl dūnèninkus</a></h1> <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/" title="Dounèninkā mīl dūnèninkus">Dounèninkā mīl dūnèninkus</a></h1>
<aside> <aside>
@ -416,183 +573,6 @@
</li> </li>
<li >
<h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/lietova/" title="Kāp rašītė Lietova?">Kāp rašītė Lietova?</a></h1>
<aside>
<ul>
<li>
<time class="post-date" datetime="2021-12-27T00:00:00Z">2021-12-12</time>
</li>
<li>
Kateguorėjės:
<em>
<a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a>
</em>
</li>
<li>
<em>
<a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
,
<a href="/tags/apklausa">#apklausa</a>
</em>
</li>
<li>Skaitītė 1 min.</li>
</ul>
</aside>
<div class="featured_image">
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/lietova/" title="Kāp rašītė Lietova?">
<img src="/images/lietova.png">
</a>
</div>
<p><p>Facebook&rsquo;ė „Žemaitėškuo rašliavuo“ bova atlėkta apklausa kāp tor būtė rašuoms Lietovuos vards. Žiaurē gers bova patiemījėms, ka „lëtovā“ rakonds sūriů spaustė (lëtė). Patis rašiem „Lëtova“, t.ī Lėitova arba Lītova, jė palē dūnėninkus. Nu dabā rašīsȧm „Lietova“.</p></p>
</li>
<li >
<h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/dvebalse/" title="Dvėbalsē žemaiťiu kalbuo">Dvėbalsē žemaiťiu kalbuo</a></h1>
<aside>
<ul>
<li>
<time class="post-date" datetime="2021-12-23T00:00:00Z">2021-12-12</time>
</li>
<li>
Kateguorėjės:
<em>
<a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a>
</em>
</li>
<li>
<em>
<a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
</em>
</li>
<li>Skaitītė 1 min.</li>
</ul>
</aside>
<p><p>Kuokë ī dvėbalsē žemaiťiu kalbuo?</p>
<ul>
<li>AI - kaist, laikītė, paišielis</li>
<li>AU - mautė, klausėms, gauda</li>
<li>EI - keistė, peilis, seilė</li>
<li>IE - šieps, miests, bieda</li>
<li>OI - kloika, poikē, loinīs</li>
<li>UO - žuodis, bruolis, ruodītė</li>
</ul>
<p>Tarptautėniūs žuoďius:</p>
<ul>
<li>EU - Euruopa, eufuorėjė</li>
<li>OU - šou (rėngėnīs)</li>
</ul>
<p>Dounėninkā dā tor OU, ĖI, bet dūnėninkā tar Ū, Ī. Bėndrėnie rašībuo siūluoma rašītė Ů, Ë:</p>
<ul>
<li>Ë - žëds, pëns, dëna</li>
<li>Ů - důna, šů, důtė</li>
</ul>
<p>Bet rašont paprastuo rašībuo dounėninkā rašīs: <em>žėids, pėins, dėina, douna, šou, doutė/douti/dout&rsquo;</em>, vuo dūnėninkā: <em>žīds, pīns, dīna, dūna, šū, dūtė/dūti/dūt'</em></p></p>
<a href="/skait%C4%97ne%CC%84/dvebalse/">Skaitītė daugiau…</a>
</li>
<li >
<h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/sorasims-2021/" title="Žemaiťiu sorašīms 2021">Žemaiťiu sorašīms 2021</a></h1>
<aside>
<ul>
<li>
<time class="post-date" datetime="2021-12-21T00:00:00Z">2021-12-12</time>
</li>
<li>
Kateguorėjės:
<em>
<a href="/categories/tauta">tauta</a>
</em>
</li>
<li>
<em>
<a href="/tags/sora%C5%A1i%CC%84ma%CC%84">#sorašīmā</a>
</em>
</li>
<li>Skaitītė 2 min.</li>
</ul>
</aside>
<div class="featured_image">
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/sorasims-2021/" title="Žemaiťiu sorašīms 2021">
<img src="/images/sorasims-2021.jpg">
</a>
</div>
<p><p>Paskelbė oficēlē sorašīma důmenis. Šėts sorašīms bova vīkduoms apklausuos skvarmuo, ta lëkt daug vëtas interpretacėjē.</p>
<p>Praďiuo, ka prietelē patis toriejė jungtës pri kompioterė ė taisītė sava tautībė. Nȧ vėsi ton̄ imeigė, bet ėš kėtuos posės, ta žemaitē nuoriejė būtė atsižīmiejė̄, ta tas gal konpensůtė.</p>
<p>Apklausti bova 171 tūkst. žmuoniū.</p>
<p>Ėš anū nuruodė tautībės pataisīmus 681 prietelis, katrë nuruodė tǡp:</p>
<ul>
<li>žemaitē 579</li>
<li>žemgalē 56</li>
<li>koršē 19</li>
<li>prūsā 10</li>
<li>aukštaitē 8</li>
<li>dzūkā 5</li>
<li>sovalkietē 4</li>
</ul>
<p>Ėš vėsa bova sorašīts 2810761 gīventuos.</p></p>
<a href="/skait%C4%97ne%CC%84/sorasims-2021/">Skaitītė daugiau…</a>
</li>
</ul> </ul>
</section> </section>

View file

@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -6,7 +6,7 @@
<lastmod>2023-03-22T00:00:00+00:00</lastmod> <lastmod>2023-03-22T00:00:00+00:00</lastmod>
</url><url> </url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/</loc> <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/</loc>
<lastmod>2022-02-01T00:00:00+00:00</lastmod> <lastmod>2022-02-15T00:00:00+00:00</lastmod>
</url><url> </url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/aple/</loc> <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/aple/</loc>
<lastmod>2024-12-28T00:00:00+00:00</lastmod> <lastmod>2024-12-28T00:00:00+00:00</lastmod>
@ -40,24 +40,42 @@
</url><url> </url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/lingvist%C4%97ka/</loc> <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/lingvist%C4%97ka/</loc>
<lastmod>2023-03-09T00:00:00+00:00</lastmod> <lastmod>2023-03-09T00:00:00+00:00</lastmod>
</url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/</loc>
<lastmod>2022-03-29T00:00:00+00:00</lastmod>
</url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-vagol-i%CC%84pati%CC%84b%C4%97s/</loc>
<lastmod>2022-03-29T00:00:00+00:00</lastmod>
</url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</loc>
<lastmod>2022-03-29T00:00:00+00:00</lastmod>
</url><url> </url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems/</loc> <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems/</loc>
<lastmod>2022-02-01T00:00:00+00:00</lastmod> <lastmod>2022-02-21T00:00:00+00:00</lastmod>
</url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</loc>
<lastmod>2022-02-21T00:00:00+00:00</lastmod>
</url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</loc>
<lastmod>2022-02-18T00:00:00+00:00</lastmod>
</url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/</loc>
<lastmod>2022-02-15T00:00:00+00:00</lastmod>
</url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/bendrene-zemaitiu-rasiba/</loc>
<lastmod>2022-02-15T00:00:00+00:00</lastmod>
</url><url> </url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/categories/darba%CC%84/</loc> <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/categories/darba%CC%84/</loc>
<lastmod>2022-02-01T00:00:00+00:00</lastmod> <lastmod>2022-02-15T00:00:00+00:00</lastmod>
</url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/ti%CC%84r%C4%97ms/</loc>
<lastmod>2022-02-15T00:00:00+00:00</lastmod>
</url><url> </url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/istuor%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/</loc> <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/istuor%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/</loc>
<lastmod>2022-02-01T00:00:00+00:00</lastmod> <lastmod>2022-02-01T00:00:00+00:00</lastmod>
</url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/ti%CC%84r%C4%97ms/</loc>
<lastmod>2022-02-01T00:00:00+00:00</lastmod>
</url><url> </url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/vincevuones-ruokunda-1918/</loc> <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/vincevuones-ruokunda-1918/</loc>
<lastmod>2022-02-01T00:00:00+00:00</lastmod> <lastmod>2022-02-01T00:00:00+00:00</lastmod>
</url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/</loc>
<lastmod>2022-01-05T00:00:00+00:00</lastmod>
</url><url> </url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</loc> <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</loc>
<lastmod>2022-01-05T00:00:00+00:00</lastmod> <lastmod>2022-01-05T00:00:00+00:00</lastmod>
@ -112,9 +130,6 @@
</url><url> </url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/domens/</loc> <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/domens/</loc>
<lastmod>2021-02-16T00:00:00+00:00</lastmod> <lastmod>2021-02-16T00:00:00+00:00</lastmod>
</url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/</loc>
<lastmod>2020-10-29T00:00:00+00:00</lastmod>
</url><url> </url><url>
<loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/zemaitiu-bendrenes-rasibas-princepa/</loc> <loc>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/zemaitiu-bendrenes-rasibas-princepa/</loc>
<lastmod>2020-10-29T00:00:00+00:00</lastmod> <lastmod>2020-10-29T00:00:00+00:00</lastmod>

View file

@ -125,6 +125,183 @@
<li class="first" > <li class="first" >
<h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/lietova/" title="Kāp rašītė Lietova?">Kāp rašītė Lietova?</a></h1>
<aside>
<ul>
<li>
<time class="post-date" datetime="2021-12-27T00:00:00Z">2021-12-12</time>
</li>
<li>
Kateguorėjės:
<em>
<a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a>
</em>
</li>
<li>
<em>
<a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
,
<a href="/tags/apklausa">#apklausa</a>
</em>
</li>
<li>Skaitītė 1 min.</li>
</ul>
</aside>
<div class="featured_image">
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/lietova/" title="Kāp rašītė Lietova?">
<img src="/images/lietova.png">
</a>
</div>
<p><p>Facebook&rsquo;ė „Žemaitėškuo rašliavuo“ bova atlėkta apklausa kāp tor būtė rašuoms Lietovuos vards. Žiaurē gers bova patiemījėms, ka „lëtovā“ rakonds sūriů spaustė (lëtė). Patis rašiem „Lëtova“, t.ī Lėitova arba Lītova, jė palē dūnėninkus. Nu dabā rašīsȧm „Lietova“.</p></p>
</li>
<li >
<h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/dvebalse/" title="Dvėbalsē žemaiťiu kalbuo">Dvėbalsē žemaiťiu kalbuo</a></h1>
<aside>
<ul>
<li>
<time class="post-date" datetime="2021-12-23T00:00:00Z">2021-12-12</time>
</li>
<li>
Kateguorėjės:
<em>
<a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a>
</em>
</li>
<li>
<em>
<a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
</em>
</li>
<li>Skaitītė 1 min.</li>
</ul>
</aside>
<p><p>Kuokë ī dvėbalsē žemaiťiu kalbuo?</p>
<ul>
<li>AI - kaist, laikītė, paišielis</li>
<li>AU - mautė, klausėms, gauda</li>
<li>EI - keistė, peilis, seilė</li>
<li>IE - šieps, miests, bieda</li>
<li>OI - kloika, poikē, loinīs</li>
<li>UO - žuodis, bruolis, ruodītė</li>
</ul>
<p>Tarptautėniūs žuoďius:</p>
<ul>
<li>EU - Euruopa, eufuorėjė</li>
<li>OU - šou (rėngėnīs)</li>
</ul>
<p>Dounėninkā dā tor OU, ĖI, bet dūnėninkā tar Ū, Ī. Bėndrėnie rašībuo siūluoma rašītė Ů, Ë:</p>
<ul>
<li>Ë - žëds, pëns, dëna</li>
<li>Ů - důna, šů, důtė</li>
</ul>
<p>Bet rašont paprastuo rašībuo dounėninkā rašīs: <em>žėids, pėins, dėina, douna, šou, doutė/douti/dout&rsquo;</em>, vuo dūnėninkā: <em>žīds, pīns, dīna, dūna, šū, dūtė/dūti/dūt'</em></p></p>
<a href="/skait%C4%97ne%CC%84/dvebalse/">Skaitītė daugiau…</a>
</li>
<li >
<h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/sorasims-2021/" title="Žemaiťiu sorašīms 2021">Žemaiťiu sorašīms 2021</a></h1>
<aside>
<ul>
<li>
<time class="post-date" datetime="2021-12-21T00:00:00Z">2021-12-12</time>
</li>
<li>
Kateguorėjės:
<em>
<a href="/categories/tauta">tauta</a>
</em>
</li>
<li>
<em>
<a href="/tags/sora%C5%A1i%CC%84ma%CC%84">#sorašīmā</a>
</em>
</li>
<li>Skaitītė 2 min.</li>
</ul>
</aside>
<div class="featured_image">
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/sorasims-2021/" title="Žemaiťiu sorašīms 2021">
<img src="/images/sorasims-2021.jpg">
</a>
</div>
<p><p>Paskelbė oficēlē sorašīma důmenis. Šėts sorašīms bova vīkduoms apklausuos skvarmuo, ta lëkt daug vëtas interpretacėjē.</p>
<p>Praďiuo, ka prietelē patis toriejė jungtës pri kompioterė ė taisītė sava tautībė. Nȧ vėsi ton̄ imeigė, bet ėš kėtuos posės, ta žemaitē nuoriejė būtė atsižīmiejė̄, ta tas gal konpensůtė.</p>
<p>Apklausti bova 171 tūkst. žmuoniū.</p>
<p>Ėš anū nuruodė tautībės pataisīmus 681 prietelis, katrë nuruodė tǡp:</p>
<ul>
<li>žemaitē 579</li>
<li>žemgalē 56</li>
<li>koršē 19</li>
<li>prūsā 10</li>
<li>aukštaitē 8</li>
<li>dzūkā 5</li>
<li>sovalkietē 4</li>
</ul>
<p>Ėš vėsa bova sorašīts 2810761 gīventuos.</p></p>
<a href="/skait%C4%97ne%CC%84/sorasims-2021/">Skaitītė daugiau…</a>
</li>
<li >
<h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/paviede-i-ceguonus/" title="Žemaitē paviedè i cėguonus">Žemaitē paviedè i cėguonus</a></h1> <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/paviede-i-ceguonus/" title="Žemaitē paviedè i cėguonus">Žemaitē paviedè i cėguonus</a></h1>
<aside> <aside>
<ul> <ul>
@ -359,128 +536,6 @@
</li> </li>
<li >
<h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/zemaiteska-klavetura/" title="Žemaitėška klavētūra">Žemaitėška klavētūra</a></h1>
<aside>
<ul>
<li>
<time class="post-date" datetime="2014-08-15T00:00:00Z">2014-08-12</time>
</li>
<li>
Kateguorėjės:
<em>
<a href="/categories/rakonda%CC%84">rakondā</a>
</em>
</li>
<li>
<em>
<a href="/tags/sena%CC%84sis-alkierios">#senāsis alkierios</a>
,
<a href="/tags/klave%CC%84t%C5%ABra">#klavētūra</a>
</em>
</li>
<li>Skaitītė 4 min.</li>
</ul>
</aside>
<p><p>Pėrmiausė bieda so katra sosidor rašontis žemaitē īr kāp parašītė specėfėnė ruodbalsė (tǡp Daukonts vadėna raidė). Žemaiťiu kalbuo īr 32 ruodbalsės palē A.Gėrdenė ė J.Pabriežas siūluoma rašība:</p>
<p><strong>A a</strong> [ā] <strong>Ā ā</strong> [ėlguojė ā] <strong>B b</strong> [bė] <strong>C c</strong> [cė] <strong>Č č</strong> [čė] <strong>D d</strong> [dė]
<strong>E e</strong> [ē] <strong>Ē ē</strong> [ėlguojė ē] <strong>Ė ė</strong> [ė̄] <strong>Ė̄ ė̄</strong> [ėlguojė ė̄] <strong>F f</strong> [ėf] <strong>G g</strong> [gė / gie]
<strong>H h</strong> [hā] <strong>I i</strong> [ī] <strong>Ī ī</strong> [ėlguojė ī] <strong>J j</strong> [jot] <strong>K k</strong> [kā] <strong>L l</strong> [ėl]
<strong>M m</strong> [ėm] <strong>N n</strong> [ėn] <strong>O o</strong> [ō] <strong>Ō ō</strong> [ėlguojė ō] <strong>P p</strong> [pė] <strong>R r</strong> [ėr]
<strong>S s</strong> [ės] <strong>Š š</strong> [ėš] <strong>T t</strong> [tė] <strong>U u</strong> [ū] <strong>Ū ū</strong> [ėlguojė ū] <strong>V v</strong> [vė]
<strong>Z z</strong> [zė / zet] <strong>Ž ž</strong> [žė / žet]</p></p>
<a href="/skait%C4%97ne%CC%84/zemaiteska-klavetura/">Skaitītė daugiau…</a>
</li>
<li >
<h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/zemaite-gava-iso-kuoda/" title="Žemaitē gava ISO kuoda">Žemaitē gava ISO kuoda</a></h1>
<aside>
<ul>
<li>
<time class="post-date" datetime="2010-07-10T00:00:00Z">2010-07-12</time>
</li>
<li>
<em>
<a href="/tags/sena%CC%84sis-alkierios">#senāsis alkierios</a>
</em>
</li>
<li>Skaitītė 1 min.</li>
</ul>
</aside>
<p><p>Nu bėrželė 30 isigaliuojė žemaiťiu kalbuos ISO 639-3 kuods „sgs“. Esont anam dabā gal būtė pargoldamas kompioterėnės pruogramas, gal nuruodītė, ka internetėnis poslapis žemaitėšks (vieliau Google galies ëškuotė „tarp poslapiu žemaiťiu kalbuo“), kningas parašītas žemaitėškā jau gal pažīmietė kap žemaitėškas :) Tāp pat gal jau prašītė ė rimtesniū dalīku: itrauktė „ė ėlgōjė“ kap standarta, klavētūras išdiestīmus ė t.t. Sveikėnam :) <a href="http://www.sil.org/iso639-3/documentation.asp?id=sgs">www.sil.org/iso639-3/documentation.asp?id=sgs</a></p></p>
</li>
<li >
<h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/" title="A žemaitē par daug nuor?">A žemaitē par daug nuor?</a></h1>
<aside>
<ul>
<li>
<time class="post-date" datetime="2010-06-10T00:00:00Z">2010-06-12</time>
</li>
<li>
<em>
<a href="/tags/sena%CC%84sis-alkierios">#senāsis alkierios</a>
,
<a href="/tags/wikipedia">#wikipedia</a>
</em>
</li>
<li>Skaitītė 2 min.</li>
</ul>
</aside>
<p><p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p></p>
<a href="/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/">Skaitītė daugiau…</a>
</li>
</ul> </ul>
</section> </section>

View file

@ -125,6 +125,128 @@
<li class="first" > <li class="first" >
<h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/zemaiteska-klavetura/" title="Žemaitėška klavētūra">Žemaitėška klavētūra</a></h1>
<aside>
<ul>
<li>
<time class="post-date" datetime="2014-08-15T00:00:00Z">2014-08-12</time>
</li>
<li>
Kateguorėjės:
<em>
<a href="/categories/rakonda%CC%84">rakondā</a>
</em>
</li>
<li>
<em>
<a href="/tags/sena%CC%84sis-alkierios">#senāsis alkierios</a>
,
<a href="/tags/klave%CC%84t%C5%ABra">#klavētūra</a>
</em>
</li>
<li>Skaitītė 4 min.</li>
</ul>
</aside>
<p><p>Pėrmiausė bieda so katra sosidor rašontis žemaitē īr kāp parašītė specėfėnė ruodbalsė (tǡp Daukonts vadėna raidė). Žemaiťiu kalbuo īr 32 ruodbalsės palē A.Gėrdenė ė J.Pabriežas siūluoma rašība:</p>
<p><strong>A a</strong> [ā] <strong>Ā ā</strong> [ėlguojė ā] <strong>B b</strong> [bė] <strong>C c</strong> [cė] <strong>Č č</strong> [čė] <strong>D d</strong> [dė]
<strong>E e</strong> [ē] <strong>Ē ē</strong> [ėlguojė ē] <strong>Ė ė</strong> [ė̄] <strong>Ė̄ ė̄</strong> [ėlguojė ė̄] <strong>F f</strong> [ėf] <strong>G g</strong> [gė / gie]
<strong>H h</strong> [hā] <strong>I i</strong> [ī] <strong>Ī ī</strong> [ėlguojė ī] <strong>J j</strong> [jot] <strong>K k</strong> [kā] <strong>L l</strong> [ėl]
<strong>M m</strong> [ėm] <strong>N n</strong> [ėn] <strong>O o</strong> [ō] <strong>Ō ō</strong> [ėlguojė ō] <strong>P p</strong> [pė] <strong>R r</strong> [ėr]
<strong>S s</strong> [ės] <strong>Š š</strong> [ėš] <strong>T t</strong> [tė] <strong>U u</strong> [ū] <strong>Ū ū</strong> [ėlguojė ū] <strong>V v</strong> [vė]
<strong>Z z</strong> [zė / zet] <strong>Ž ž</strong> [žė / žet]</p></p>
<a href="/skait%C4%97ne%CC%84/zemaiteska-klavetura/">Skaitītė daugiau…</a>
</li>
<li >
<h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/zemaite-gava-iso-kuoda/" title="Žemaitē gava ISO kuoda">Žemaitē gava ISO kuoda</a></h1>
<aside>
<ul>
<li>
<time class="post-date" datetime="2010-07-10T00:00:00Z">2010-07-12</time>
</li>
<li>
<em>
<a href="/tags/sena%CC%84sis-alkierios">#senāsis alkierios</a>
</em>
</li>
<li>Skaitītė 1 min.</li>
</ul>
</aside>
<p><p>Nu bėrželė 30 isigaliuojė žemaiťiu kalbuos ISO 639-3 kuods „sgs“. Esont anam dabā gal būtė pargoldamas kompioterėnės pruogramas, gal nuruodītė, ka internetėnis poslapis žemaitėšks (vieliau Google galies ëškuotė „tarp poslapiu žemaiťiu kalbuo“), kningas parašītas žemaitėškā jau gal pažīmietė kap žemaitėškas :) Tāp pat gal jau prašītė ė rimtesniū dalīku: itrauktė „ė ėlgōjė“ kap standarta, klavētūras išdiestīmus ė t.t. Sveikėnam :) <a href="http://www.sil.org/iso639-3/documentation.asp?id=sgs">www.sil.org/iso639-3/documentation.asp?id=sgs</a></p></p>
</li>
<li >
<h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/" title="A žemaitē par daug nuor?">A žemaitē par daug nuor?</a></h1>
<aside>
<ul>
<li>
<time class="post-date" datetime="2010-06-10T00:00:00Z">2010-06-12</time>
</li>
<li>
<em>
<a href="/tags/sena%CC%84sis-alkierios">#senāsis alkierios</a>
,
<a href="/tags/wikipedia">#wikipedia</a>
</em>
</li>
<li>Skaitītė 2 min.</li>
</ul>
</aside>
<p><p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p></p>
<a href="/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/">Skaitītė daugiau…</a>
</li>
<li >
<h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/veins-zemaitesks-darbs/" title="Vëns žemaitėšks darbs">Vëns žemaitėšks darbs</a></h1> <h1><a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/veins-zemaitesks-darbs/" title="Vëns žemaitėšks darbs">Vëns žemaitėšks darbs</a></h1>
<aside> <aside>
<ul> <ul>

View file

@ -0,0 +1,255 @@
<!doctype html>
<html lang="sgs">
<head>
<title>Darīkem, darīket - Žemaitėšks alkierios</title>
<meta charset="utf-8" />
<meta name="viewport" content="width=device-width, initial-scale=1" />
<meta name="description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios." />
<meta name="author" content="Žemaitiu kalbuos instituts" /><meta property="og:url" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/">
<meta property="og:site_name" content="Žemaitėšks alkierios">
<meta property="og:title" content="Darīkem, darīket">
<meta property="og:description" content="Trumpā: darīkEm, darīkEt
Ėlgā: Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā. Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.">
<meta property="og:locale" content="sgs">
<meta property="og:type" content="article">
<meta property="article:section" content="skaitėnē">
<meta property="article:published_time" content="2022-03-29T00:00:00+00:00">
<meta property="article:modified_time" content="2022-03-29T00:00:00+00:00">
<meta property="article:tag" content="Bendrėnė Rašība">
<meta property="og:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
<meta name="twitter:card" content="summary_large_image">
<meta name="twitter:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
<meta name="twitter:title" content="Darīkem, darīket">
<meta name="twitter:description" content="Trumpā: darīkEm, darīkEt
Ėlgā: Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā. Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.">
<meta name="generator" content="Hugo 0.140.1">
<link rel="shortcut icon" href="/images/logo_mini.png" />
<script id="MathJax-script" async src="https://cdn.jsdelivr.net/npm/mathjax@3/es5/tex-mml-chtml.js"></script>
<script src="/js/mathjax-config.js" defer></script>
<script src="https://cdnjs.cloudflare.com/polyfill/v3/polyfill.min.js?features=es6"></script>
<link rel="stylesheet" href="/css/normalize.min.css" />
<link rel="stylesheet" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/fontawesome/css/all.min.css" />
<link href="//fonts.googleapis.com/css?family=Andika" rel="stylesheet">
<link rel="stylesheet" type="text/css" href="/css/styles.css" />
</head>
<body>
<div id="container">
<header>
<div class="site_logo featured_image">
<a href="/">
<img class="" src="/images/logo.png">
</a>
</div>
<h1>
<a href="/">Žemaitėšks alkierios</a>
</h1>
<ul id="social-media">
<li>
<a href="https://www.facebook.com/zemaitiukalbuosintituts" title="Facebook">
<i class="fab fa-facebook fa-lg"></i>
</a>
</li>
<li>
<a href="https://s.arns.lt/@zki" title="Mastodon">
<i class="fab fa-mastodon fa-lg"></i>
</a>
</li>
<li>
<a href="https://tv.arns.lt/c/zemaitiu_kalbuos_instituts" title="Peertube">
<i class="fa fa-video fa-lg"></i>
</a>
</li>
</ul>
<p><em>Žemaitiu kalbuos instituts</em></p>
</header>
<nav>
<ul>
<li>
<a class="active" href="/skait%C4%97ne%CC%84/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Skaitėnē</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/darba%CC%84/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Darbā</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/categories/rakonda%CC%84">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Rakondā</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/categories">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Kateguorėjės</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/tags">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Žīmas</span>
</a>
</li>
</ul>
</nav>
<main>
<article>
<h1>Darīkem, darīket</h1>
<aside>
<ul>
<li>
<time class="post-date" datetime="2022-03-29T00:00:00Z">2022-03-12</time>
</li>
<li>
Kateguorėjės:
<em>
<a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-vagol-i%CC%84pati%CC%84b%C4%97s">bėndrėnė rašība vagol īpatībės</a>
</em>
</li>
<li>
<em>
<a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
</em>
</li>
<li>Skaitītė 1 min.</li>
</ul>
</aside>
<h3 id="trumpa">Trumpā:</h3>
<p>darīk<strong>E</strong>m, darīk<strong>E</strong>t</p>
<h3 id="ėlga">Ėlgā:</h3>
<p>Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.
Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.</p>
</article>
<section class="post-nav">
<ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/"><i class="fa fa-chevron-circle-left"></i> Pranešėms diel naujė pruojekta</a>
</li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/">Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė <i class="fa fa-chevron-circle-right"></i> </a>
</li>
</ul>
</section>
</main>
<footer>
<ul>
<li>
<h6>CC BY-SA 4.0 |
Bodavuota so <a href="https://gohugo.io" title="Hugo">Hugo</a> |
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/index.xml">Sektė </a></h6>
</li>
<li>
<h6><a class="" href="/aple/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Aple</span>
</a></h6>
</li>
<li>
<h6><a class="" href="/nuruodas/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Nūruodas</span>
</a></h6>
</li>
</ul>
</footer>
</div>
<script src="/js/scripts.js"></script>
</body>
</html>
<script>
var _paq = window._paq = window._paq || [];
_paq.push(['trackPageView']);
_paq.push(['enableLinkTracking']);
(function() {
var u="//matomo.arns.lt/";
_paq.push(['setTrackerUrl', u+'matomo.php']);
_paq.push(['setSiteId', '1']);
var d=document, g=d.createElement('script'), s=d.getElementsByTagName('script')[0];
g.async=true; g.src=u+'matomo.js'; s.parentNode.insertBefore(g,s);
})();
</script>

View file

@ -187,7 +187,7 @@
</li> </li>
<li> <li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/garsu-ketems-paruoda-puolitene-priklausuomibe/">Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė <i class="fa fa-chevron-circle-right"></i> </a> <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/">Kertėnė tarmie <i class="fa fa-chevron-circle-right"></i> </a>
</li> </li>
</ul> </ul>

View file

@ -190,7 +190,7 @@ Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės <em>ā</em> vertėms i <em>o</em>.
<ul> <ul>
<li> <li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/"><i class="fa fa-chevron-circle-left"></i> Dounèninkā mīl dūnèninkus</a> <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/"><i class="fa fa-chevron-circle-left"></i> Darīkem, darīket</a>
</li> </li>
<li> <li>

View file

@ -148,6 +148,21 @@
<h3>2022</h3> <h3>2022</h3>
<ul> <ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/">Darīkem, darīket</a>
<time class="date-meta">2022-03-12</time>
</li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/">Pranešėms diel naujė pruojekta</a>
<time class="date-meta">2022-02-12</time>
</li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/">Kertėnė tarmie</a>
<time class="date-meta">2022-02-12</time>
</li>
<li> <li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/">Dounèninkā mīl dūnèninkus</a> <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/">Dounèninkā mīl dūnèninkus</a>
<time class="date-meta">2022-01-12</time> <time class="date-meta">2022-01-12</time>
@ -172,28 +187,6 @@
<h3>2021</h3>
<ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/lietova/">Kāp rašītė Lietova?</a>
<time class="date-meta">2021-12-12</time>
</li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/dvebalse/">Dvėbalsē žemaiťiu kalbuo</a>
<time class="date-meta">2021-12-12</time>
</li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/sorasims-2021/">Žemaiťiu sorašīms 2021</a>
<time class="date-meta">2021-12-12</time>
</li>
</ul>
</section> </section>

View file

@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -0,0 +1,265 @@
<!doctype html>
<html lang="sgs">
<head>
<title>Kertėnė tarmie - Žemaitėšks alkierios</title>
<meta charset="utf-8" />
<meta name="viewport" content="width=device-width, initial-scale=1" />
<meta name="description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios." />
<meta name="author" content="Žemaitiu kalbuos instituts" /><meta property="og:url" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/">
<meta property="og:site_name" content="Žemaitėšks alkierios">
<meta property="og:title" content="Kertėnė tarmie">
<meta property="og:description" content="Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.
Krėterėjē tarmies parinkèmů:
Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio. Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba. Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo. Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.">
<meta property="og:locale" content="sgs">
<meta property="og:type" content="article">
<meta property="article:section" content="skaitėnē">
<meta property="article:published_time" content="2022-02-18T00:00:00+00:00">
<meta property="article:modified_time" content="2022-02-18T00:00:00+00:00">
<meta property="article:tag" content="Bendrėnė Rašība">
<meta property="og:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
<meta name="twitter:card" content="summary_large_image">
<meta name="twitter:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
<meta name="twitter:title" content="Kertėnė tarmie">
<meta name="twitter:description" content="Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.
Krėterėjē tarmies parinkèmů:
Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio. Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba. Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo. Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.">
<meta name="generator" content="Hugo 0.140.1">
<link rel="shortcut icon" href="/images/logo_mini.png" />
<script id="MathJax-script" async src="https://cdn.jsdelivr.net/npm/mathjax@3/es5/tex-mml-chtml.js"></script>
<script src="/js/mathjax-config.js" defer></script>
<script src="https://cdnjs.cloudflare.com/polyfill/v3/polyfill.min.js?features=es6"></script>
<link rel="stylesheet" href="/css/normalize.min.css" />
<link rel="stylesheet" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/fontawesome/css/all.min.css" />
<link href="//fonts.googleapis.com/css?family=Andika" rel="stylesheet">
<link rel="stylesheet" type="text/css" href="/css/styles.css" />
</head>
<body>
<div id="container">
<header>
<div class="site_logo featured_image">
<a href="/">
<img class="" src="/images/logo.png">
</a>
</div>
<h1>
<a href="/">Žemaitėšks alkierios</a>
</h1>
<ul id="social-media">
<li>
<a href="https://www.facebook.com/zemaitiukalbuosintituts" title="Facebook">
<i class="fab fa-facebook fa-lg"></i>
</a>
</li>
<li>
<a href="https://s.arns.lt/@zki" title="Mastodon">
<i class="fab fa-mastodon fa-lg"></i>
</a>
</li>
<li>
<a href="https://tv.arns.lt/c/zemaitiu_kalbuos_instituts" title="Peertube">
<i class="fa fa-video fa-lg"></i>
</a>
</li>
</ul>
<p><em>Žemaitiu kalbuos instituts</em></p>
</header>
<nav>
<ul>
<li>
<a class="active" href="/skait%C4%97ne%CC%84/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Skaitėnē</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/darba%CC%84/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Darbā</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/categories/rakonda%CC%84">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Rakondā</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/categories">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Kateguorėjės</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/tags">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Žīmas</span>
</a>
</li>
</ul>
</nav>
<main>
<article>
<h1>Kertėnė tarmie</h1>
<aside>
<ul>
<li>
<time class="post-date" datetime="2022-02-18T00:00:00Z">2022-02-12</time>
</li>
<li>
Kateguorėjės:
<em>
<a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a>
</em>
</li>
<li>
<em>
<a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
</em>
</li>
<li>Skaitītė 2 min.</li>
</ul>
</aside>
<p>Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.</p>
<p>Krėterėjē tarmies parinkèmů:</p>
<ul>
<li>Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.</li>
<li>Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.</li>
<li>Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.</li>
</ul>
<p>Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.</p>
<p>Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.</p>
<p>Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.</p>
<p>Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.</p>
<p>Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.</p>
<p>Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė <strong>dounèninku</strong>.</p>
</article>
<section class="post-nav">
<ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/"><i class="fa fa-chevron-circle-left"></i> Dounèninkā mīl dūnèninkus</a>
</li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/">Pranešėms diel naujė pruojekta <i class="fa fa-chevron-circle-right"></i> </a>
</li>
</ul>
</section>
</main>
<footer>
<ul>
<li>
<h6>CC BY-SA 4.0 |
Bodavuota so <a href="https://gohugo.io" title="Hugo">Hugo</a> |
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/index.xml">Sektė </a></h6>
</li>
<li>
<h6><a class="" href="/aple/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Aple</span>
</a></h6>
</li>
<li>
<h6><a class="" href="/nuruodas/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Nūruodas</span>
</a></h6>
</li>
</ul>
</footer>
</div>
<script src="/js/scripts.js"></script>
</body>
</html>
<script>
var _paq = window._paq = window._paq || [];
_paq.push(['trackPageView']);
_paq.push(['enableLinkTracking']);
(function() {
var u="//matomo.arns.lt/";
_paq.push(['setTrackerUrl', u+'matomo.php']);
_paq.push(['setSiteId', '1']);
var d=document, g=d.createElement('script'), s=d.getElementsByTagName('script')[0];
g.async=true; g.src=u+'matomo.js'; s.parentNode.insertBefore(g,s);
})();
</script>

View file

@ -0,0 +1,279 @@
<!doctype html>
<html lang="sgs">
<head>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta - Žemaitėšks alkierios</title>
<meta charset="utf-8" />
<meta name="viewport" content="width=device-width, initial-scale=1" />
<meta name="description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios." />
<meta name="author" content="Žemaitiu kalbuos instituts" /><meta property="og:url" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/">
<meta property="og:site_name" content="Žemaitėšks alkierios">
<meta property="og:title" content="Pranešėms diel naujė pruojekta">
<meta property="og:description" content="Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės. Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂
Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:
ë → ėi, ů → ou ť → t, ď → d ȧ → a, ǡ → ā è → i, ò → u é → ie ė̄ → ėn, ō → on Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė. Pirminis plans:">
<meta property="og:locale" content="sgs">
<meta property="og:type" content="article">
<meta property="article:section" content="skaitėnē">
<meta property="article:published_time" content="2022-02-21T00:00:00+00:00">
<meta property="article:modified_time" content="2022-02-21T00:00:00+00:00">
<meta property="article:tag" content="Bendrėnė Rašība">
<meta property="og:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
<meta name="twitter:card" content="summary_large_image">
<meta name="twitter:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
<meta name="twitter:title" content="Pranešėms diel naujė pruojekta">
<meta name="twitter:description" content="Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės. Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂
Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:
ë → ėi, ů → ou ť → t, ď → d ȧ → a, ǡ → ā è → i, ò → u é → ie ė̄ → ėn, ō → on Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė. Pirminis plans:">
<meta name="generator" content="Hugo 0.140.1">
<link rel="shortcut icon" href="/images/logo_mini.png" />
<script id="MathJax-script" async src="https://cdn.jsdelivr.net/npm/mathjax@3/es5/tex-mml-chtml.js"></script>
<script src="/js/mathjax-config.js" defer></script>
<script src="https://cdnjs.cloudflare.com/polyfill/v3/polyfill.min.js?features=es6"></script>
<link rel="stylesheet" href="/css/normalize.min.css" />
<link rel="stylesheet" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/fontawesome/css/all.min.css" />
<link href="//fonts.googleapis.com/css?family=Andika" rel="stylesheet">
<link rel="stylesheet" type="text/css" href="/css/styles.css" />
</head>
<body>
<div id="container">
<header>
<div class="site_logo featured_image">
<a href="/">
<img class="" src="/images/logo.png">
</a>
</div>
<h1>
<a href="/">Žemaitėšks alkierios</a>
</h1>
<ul id="social-media">
<li>
<a href="https://www.facebook.com/zemaitiukalbuosintituts" title="Facebook">
<i class="fab fa-facebook fa-lg"></i>
</a>
</li>
<li>
<a href="https://s.arns.lt/@zki" title="Mastodon">
<i class="fab fa-mastodon fa-lg"></i>
</a>
</li>
<li>
<a href="https://tv.arns.lt/c/zemaitiu_kalbuos_instituts" title="Peertube">
<i class="fa fa-video fa-lg"></i>
</a>
</li>
</ul>
<p><em>Žemaitiu kalbuos instituts</em></p>
</header>
<nav>
<ul>
<li>
<a class="active" href="/skait%C4%97ne%CC%84/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Skaitėnē</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/darba%CC%84/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Darbā</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/categories/rakonda%CC%84">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Rakondā</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/categories">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Kateguorėjės</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/tags">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Žīmas</span>
</a>
</li>
</ul>
</nav>
<main>
<article>
<h1>Pranešėms diel naujė pruojekta</h1>
<aside>
<ul>
<li>
<time class="post-date" datetime="2022-02-21T00:00:00Z">2022-02-12</time>
</li>
<li>
Kateguorėjės:
<em>
<a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-majedniems-ruodbalsiems">bėndrėnė rašība majedniems ruodbalsiems</a>
,
<a href="/categories/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba-vagol-i%CC%84pati%CC%84b%C4%97s">bėndrėnė rašība vagol īpatībės</a>
</em>
</li>
<li>
<em>
<a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">#bendrėnė rašība</a>
</em>
</li>
<li>Skaitītė 1 min.</li>
</ul>
</aside>
<p>Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.
Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂</p>
<hr>
<p>Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:</p>
<ul>
<li>ë → ėi, ů → ou</li>
<li>ť → t, ď → d</li>
<li>ȧ → a, ǡ → ā</li>
<li>è → i, ò → u</li>
<li>é → ie</li>
<li>ė̄ → ėn, ō → on</li>
</ul>
<p>Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.
Pirminis plans:</p>
<ul>
<li>kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou</li>
<li>afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo</li>
<li>Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam</li>
<li>keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė</li>
<li>regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė</li>
<li>nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.</li>
</ul>
<p>Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.</p>
<p>Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams</p>
</article>
<section class="post-nav">
<ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/"><i class="fa fa-chevron-circle-left"></i> Kertėnė tarmie</a>
</li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/">Darīkem, darīket <i class="fa fa-chevron-circle-right"></i> </a>
</li>
</ul>
</section>
</main>
<footer>
<ul>
<li>
<h6>CC BY-SA 4.0 |
Bodavuota so <a href="https://gohugo.io" title="Hugo">Hugo</a> |
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/index.xml">Sektė </a></h6>
</li>
<li>
<h6><a class="" href="/aple/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Aple</span>
</a></h6>
</li>
<li>
<h6><a class="" href="/nuruodas/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Nūruodas</span>
</a></h6>
</li>
</ul>
</footer>
</div>
<script src="/js/scripts.js"></script>
</body>
</html>
<script>
var _paq = window._paq = window._paq || [];
_paq.push(['trackPageView']);
_paq.push(['enableLinkTracking']);
(function() {
var u="//matomo.arns.lt/";
_paq.push(['setTrackerUrl', u+'matomo.php']);
_paq.push(['setSiteId', '1']);
var d=document, g=d.createElement('script'), s=d.getElementsByTagName('script')[0];
g.async=true; g.src=u+'matomo.js'; s.parentNode.insertBefore(g,s);
})();
</script>

View file

@ -131,6 +131,21 @@
<h3>2021</h3> <h3>2021</h3>
<ul> <ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/lietova/">Kāp rašītė Lietova?</a>
<time class="date-meta">2021-12-12</time>
</li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/dvebalse/">Dvėbalsē žemaiťiu kalbuo</a>
<time class="date-meta">2021-12-12</time>
</li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/sorasims-2021/">Žemaiťiu sorašīms 2021</a>
<time class="date-meta">2021-12-12</time>
</li>
<li> <li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/paviede-i-ceguonus/">Žemaitē paviedè i cėguonus</a> <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/paviede-i-ceguonus/">Žemaitē paviedè i cėguonus</a>
<time class="date-meta">2021-11-12</time> <time class="date-meta">2021-11-12</time>
@ -172,35 +187,6 @@
<h3>2014</h3>
<ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/zemaiteska-klavetura/">Žemaitėška klavētūra</a>
<time class="date-meta">2014-08-12</time>
</li>
</ul>
<h3>2010</h3>
<ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/zemaite-gava-iso-kuoda/">Žemaitē gava ISO kuoda</a>
<time class="date-meta">2010-07-12</time>
</li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/">A žemaitē par daug nuor?</a>
<time class="date-meta">2010-06-12</time>
</li>
</ul>
</section> </section>

View file

@ -128,6 +128,35 @@
<h3>2014</h3>
<ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/zemaiteska-klavetura/">Žemaitėška klavētūra</a>
<time class="date-meta">2014-08-12</time>
</li>
</ul>
<h3>2010</h3>
<ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/zemaite-gava-iso-kuoda/">Žemaitē gava ISO kuoda</a>
<time class="date-meta">2010-07-12</time>
</li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/">A žemaitē par daug nuor?</a>
<time class="date-meta">2010-06-12</time>
</li>
</ul>
<h3>2009</h3> <h3>2009</h3>
<ul> <ul>

View file

@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -131,6 +131,21 @@
<h3>2022</h3> <h3>2022</h3>
<ul> <ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/">Darīkem, darīket</a>
<time class="date-meta">2022-03-12</time>
</li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/">Pranešėms diel naujė pruojekta</a>
<time class="date-meta">2022-02-12</time>
</li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/">Kertėnė tarmie</a>
<time class="date-meta">2022-02-12</time>
</li>
<li> <li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/">Dounèninkā mīl dūnèninkus</a> <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/">Dounèninkā mīl dūnèninkus</a>
<time class="date-meta">2022-01-12</time> <time class="date-meta">2022-01-12</time>
@ -168,23 +183,6 @@
<time class="date-meta">2021-12-12</time> <time class="date-meta">2021-12-12</time>
</li> </li>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nakeravuote-donininku/">Kodie nȧkeravuotė donėninku tarmies</a>
<time class="date-meta">2021-02-12</time>
</li>
</ul>
<h3>2009</h3>
<ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/veins-zemaitesks-darbs/">Vëns žemaitėšks darbs</a>
<time class="date-meta">2009-07-12</time>
</li>
</ul> </ul>
@ -192,6 +190,26 @@
</section> </section>
<ul class="pagination pagination-default">
<li class="page-item disabled">
<a aria-disabled="true" aria-label="First" class="page-link" role="button" tabindex="-1"><span aria-hidden="true">&laquo;&laquo;</span></a>
</li>
<li class="page-item disabled">
<a aria-disabled="true" aria-label="Previous" class="page-link" role="button" tabindex="-1"><span aria-hidden="true">&laquo;</span></a>
</li>
<li class="page-item active">
<a aria-current="page" aria-label="Page 1" class="page-link" role="button">1</a>
</li>
<li class="page-item">
<a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/skait%C4%97ne%CC%84/2/" aria-label="Page 2" class="page-link" role="button">2</a>
</li>
<li class="page-item">
<a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/skait%C4%97ne%CC%84/2/" aria-label="Next" class="page-link" role="button"><span aria-hidden="true">&raquo;</span></a>
</li>
<li class="page-item">
<a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/skait%C4%97ne%CC%84/2/" aria-label="Last" class="page-link" role="button"><span aria-hidden="true">&raquo;&raquo;</span></a>
</li>
</ul>

View file

@ -7,7 +7,7 @@
<generator>Hugo -- gohugo.io</generator> <generator>Hugo -- gohugo.io</generator>
<language>sgs</language> <language>sgs</language>
<copyright>CC BY-SA 4.0</copyright> <copyright>CC BY-SA 4.0</copyright>
<lastBuildDate>Wed, 05 Jan 2022 00:00:00 +0000</lastBuildDate> <lastBuildDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
<atom:link href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" /> <atom:link href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" />
@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -0,0 +1,231 @@
<!doctype html>
<html lang="sgs">
<head>
<title> - Žemaitėšks alkierios</title>
<meta charset="utf-8" />
<meta name="viewport" content="width=device-width, initial-scale=1" />
<meta name="description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios." />
<meta name="author" content="Žemaitiu kalbuos instituts" /><link rel="alternate" type="application/rss+xml" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/index.xml" title="Žemaitėšks alkierios" /><meta property="og:url" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/">
<meta property="og:site_name" content="Žemaitėšks alkierios">
<meta property="og:title" content="Bendrėnė Rašība">
<meta property="og:description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios.">
<meta property="og:locale" content="sgs">
<meta property="og:type" content="website">
<meta property="og:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
<meta name="twitter:card" content="summary_large_image">
<meta name="twitter:image" content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
<meta name="twitter:title" content="Bendrėnė Rašība">
<meta name="twitter:description" content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios.">
<meta name="generator" content="Hugo 0.140.1">
<link rel="shortcut icon" href="/images/logo_mini.png" />
<script id="MathJax-script" async src="https://cdn.jsdelivr.net/npm/mathjax@3/es5/tex-mml-chtml.js"></script>
<script src="/js/mathjax-config.js" defer></script>
<script src="https://cdnjs.cloudflare.com/polyfill/v3/polyfill.min.js?features=es6"></script>
<link rel="stylesheet" href="/css/normalize.min.css" />
<link rel="stylesheet" href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/fontawesome/css/all.min.css" />
<link href="//fonts.googleapis.com/css?family=Andika" rel="stylesheet">
<link rel="stylesheet" type="text/css" href="/css/styles.css" />
</head>
<body>
<div id="container">
<header>
<div class="site_logo featured_image">
<a href="/">
<img class="" src="/images/logo.png">
</a>
</div>
<h1>
<a href="/">Žemaitėšks alkierios</a>
</h1>
<ul id="social-media">
<li>
<a href="https://www.facebook.com/zemaitiukalbuosintituts" title="Facebook">
<i class="fab fa-facebook fa-lg"></i>
</a>
</li>
<li>
<a href="https://s.arns.lt/@zki" title="Mastodon">
<i class="fab fa-mastodon fa-lg"></i>
</a>
</li>
<li>
<a href="https://tv.arns.lt/c/zemaitiu_kalbuos_instituts" title="Peertube">
<i class="fa fa-video fa-lg"></i>
</a>
</li>
</ul>
<p><em>Žemaitiu kalbuos instituts</em></p>
</header>
<nav>
<ul>
<li>
<a class="" href="/skait%C4%97ne%CC%84/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Skaitėnē</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/darba%CC%84/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Darbā</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/categories/rakonda%CC%84">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Rakondā</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/categories">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Kateguorėjės</span>
</a>
</li>
<li>
<a class="" href="/tags">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Žīmas</span>
</a>
</li>
</ul>
</nav>
<main>
<section id="list">
<h2>#bendrėnė rašība</h2>
<h3>2021</h3>
<ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nakeravuote-donininku/">Kodie nȧkeravuotė donėninku tarmies</a>
<time class="date-meta">2021-02-12</time>
</li>
</ul>
<h3>2009</h3>
<ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/veins-zemaitesks-darbs/">Vëns žemaitėšks darbs</a>
<time class="date-meta">2009-07-12</time>
</li>
</ul>
</section>
<ul class="pagination pagination-default">
<li class="page-item">
<a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/" aria-label="First" class="page-link" role="button"><span aria-hidden="true">&laquo;&laquo;</span></a>
</li>
<li class="page-item">
<a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/" aria-label="Previous" class="page-link" role="button"><span aria-hidden="true">&laquo;</span></a>
</li>
<li class="page-item">
<a href="/tags/bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/" aria-label="Page 1" class="page-link" role="button">1</a>
</li>
<li class="page-item active">
<a aria-current="page" aria-label="Page 2" class="page-link" role="button">2</a>
</li>
<li class="page-item disabled">
<a aria-disabled="true" aria-label="Next" class="page-link" role="button" tabindex="-1"><span aria-hidden="true">&raquo;</span></a>
</li>
<li class="page-item disabled">
<a aria-disabled="true" aria-label="Last" class="page-link" role="button" tabindex="-1"><span aria-hidden="true">&raquo;&raquo;</span></a>
</li>
</ul>
</main>
<footer>
<ul>
<li>
<h6>CC BY-SA 4.0 |
Bodavuota so <a href="https://gohugo.io" title="Hugo">Hugo</a> |
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/index.xml">Sektė </a></h6>
</li>
<li>
<h6><a class="" href="/aple/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Aple</span>
</a></h6>
</li>
<li>
<h6><a class="" href="/nuruodas/">
<i class="fa-li fa fa-lg"></i><span>Nūruodas</span>
</a></h6>
</li>
</ul>
</footer>
</div>
<script src="/js/scripts.js"></script>
</body>
</html>
<script>
var _paq = window._paq = window._paq || [];
_paq.push(['trackPageView']);
_paq.push(['enableLinkTracking']);
(function() {
var u="//matomo.arns.lt/";
_paq.push(['setTrackerUrl', u+'matomo.php']);
_paq.push(['setSiteId', '1']);
var d=document, g=d.createElement('script'), s=d.getElementsByTagName('script')[0];
g.async=true; g.src=u+'matomo.js'; s.parentNode.insertBefore(g,s);
})();
</script>

View file

@ -128,6 +128,18 @@
<h3>2022</h3>
<ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/bendrene-zemaitiu-rasiba/">Bėndrėnės žemaitiu rašības pruojekts</a>
<time class="date-meta">2022-02-12</time>
</li>
</ul>
<h3>2020</h3> <h3>2020</h3>
<ul> <ul>

View file

@ -7,7 +7,7 @@
<generator>Hugo -- gohugo.io</generator> <generator>Hugo -- gohugo.io</generator>
<language>sgs</language> <language>sgs</language>
<copyright>CC BY-SA 4.0</copyright> <copyright>CC BY-SA 4.0</copyright>
<lastBuildDate>Thu, 29 Oct 2020 00:00:00 +0000</lastBuildDate> <lastBuildDate>Tue, 15 Feb 2022 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
<atom:link href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" /> <atom:link href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" />
@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -130,9 +130,9 @@
<li><a href="apklausa">apklausa</a> <span class="count">(2 īrašā)</span></li> <li><a href="apklausa">apklausa</a> <span class="count">(2 īrašā)</span></li>
<li><a href="bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">bendrėnė rašība</a> <span class="count">(8 īrašā)</span></li> <li><a href="bendr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">bendrėnė rašība</a> <span class="count">(11 īrašā)</span></li>
<li><a href="b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">bėndrėnė rašība</a> <span class="count">(1 īrašā)</span></li> <li><a href="b%C4%97ndr%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">bėndrėnė rašība</a> <span class="count">(2 īrašā)</span></li>
<li><a href="istuor%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">istuorėnė rašība</a> <span class="count">(1 īrašā)</span></li> <li><a href="istuor%C4%97n%C4%97-ra%C5%A1i%CC%84ba">istuorėnė rašība</a> <span class="count">(1 īrašā)</span></li>
@ -148,7 +148,7 @@
<li><a href="spauda">spauda</a> <span class="count">(1 īrašā)</span></li> <li><a href="spauda">spauda</a> <span class="count">(1 īrašā)</span></li>
<li><a href="ti%CC%84r%C4%97ms">tīrėms</a> <span class="count">(2 īrašā)</span></li> <li><a href="ti%CC%84r%C4%97ms">tīrėms</a> <span class="count">(3 īrašā)</span></li>
<li><a href="wikipedia">wikipedia</a> <span class="count">(1 īrašā)</span></li> <li><a href="wikipedia">wikipedia</a> <span class="count">(1 īrašā)</span></li>

View file

@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -131,6 +131,11 @@
<h3>2022</h3> <h3>2022</h3>
<ul> <ul>
<li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/bendrene-zemaitiu-rasiba/">Bėndrėnės žemaitiu rašības pruojekts</a>
<time class="date-meta">2022-02-12</time>
</li>
<li> <li>
<a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/vincevuones-ruokunda-1918/">Žemaitėška rašība 1918 metu Tamuošauskė ė Kniokštalės vinčevuonės ruokunduo</a> <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/darba%CC%84/vincevuones-ruokunda-1918/">Žemaitėška rašība 1918 metu Tamuošauskė ė Kniokštalės vinčevuonės ruokunduo</a>
<time class="date-meta">2022-02-12</time> <time class="date-meta">2022-02-12</time>

View file

@ -7,7 +7,7 @@
<generator>Hugo -- gohugo.io</generator> <generator>Hugo -- gohugo.io</generator>
<language>sgs</language> <language>sgs</language>
<copyright>CC BY-SA 4.0</copyright> <copyright>CC BY-SA 4.0</copyright>
<lastBuildDate>Tue, 01 Feb 2022 00:00:00 +0000</lastBuildDate> <lastBuildDate>Tue, 15 Feb 2022 00:00:00 +0000</lastBuildDate>
<atom:link href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/ti%CC%84r%C4%97ms/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" /> <atom:link href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/tags/ti%CC%84r%C4%97ms/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml" />
@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

View file

@ -30,6 +30,33 @@
<description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description> <description>&lt;p&gt;XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i &lt;em&gt;č,dž&lt;/em&gt;. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg &lt;em&gt;c,dz&lt;/em&gt; (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau saka, ka XIV omžie.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras &lt;em&gt;tj,dj&lt;/em&gt; diesniou nabpaklosa: &lt;em&gt;*svetjāi &amp;gt; *svetjai &amp;gt; *svetjei &amp;gt; *svetei &amp;gt; *svetē&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor &lt;em&gt;t,d&lt;/em&gt; atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės &lt;em&gt;&lt;/em&gt; vertėms i &lt;em&gt;o&lt;/em&gt;. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie &lt;em&gt;&lt;/em&gt;), vuo dā senuovinis &lt;em&gt;&lt;/em&gt;. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma &lt;em&gt;ā→o&lt;/em&gt; (tik žemaitē jau i &lt;em&gt;uo&lt;/em&gt; paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.&lt;/p&gt;</description>
</item> </item>
<item>
<title>Darīkem, darīket</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</link>
<pubDate>Tue, 29 Mar 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/darikem-dariket/</guid>
<description>&lt;h3 id=&#34;trumpa&#34;&gt;Trumpā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;m, darīk&lt;strong&gt;E&lt;/strong&gt;t&lt;/p&gt;&lt;h3 id=&#34;ėlga&#34;&gt;Ėlgā:&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnont rašuomuojė kalba mėslėjau, ka rēktom keravuotė: na-, ba-, ta- rašīma; tāp, kėtāp, savāp. Pri tuo patė skīriau ė darīkAm, darīkAt. Pasiruoda, ka -am, -at turietom būtė vertėnams atskėrā.Varėjantā: darīkAm, darīkĖm, darīkEm. Platiausē nauduojams darīkEm. Karto tas nie tėisiuogē parvartaliuojama so lietuviu kalbo, ta būtom atskėra žemaitėška īpatībė. Pruopesuorios Pabrieža Juozas palaika -em, -et varėjanta.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Pranešėms diel naujė pruojekta</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</link>
<pubDate>Mon, 21 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauje-pruojekta-pranesems/</guid>
<description>&lt;p&gt;Pavëšėnos pėrmuojė pruojekta aple bėndrėnė žemaiťiu rašība instėtotė pradedams ontruojė pruojekta testavėms žemaiťiu rašītėnė bėndrėnė kalba vagol unikaliausės (nuogniausės) īpatībės.Tòdie nu sekontė pranešėma keisas rašība nȧsidīvīkȧt, jė pats nȧpruobīso, ta kètīms siūlītė nȧsinuor 🙂&lt;/p&gt;&lt;hr&gt;&lt;p&gt;Bėndrėnės rašības atėtėkmou bindrinie žemaitiu rašītinie kalbuo:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;ë → ėi, ů → ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ť → t, ď → d&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ȧ → a, ǡ → ā&lt;/li&gt;&lt;li&gt;è → i, ò → u&lt;/li&gt;&lt;li&gt;é → ie&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ė̄ → ėn, ō → on&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Batestoudams pruojekta galo keistė atėtėkmenės ė lauko jūsa patiemijimu, kuokė īpatībė būtom geriau keravuotė.Pirminis plans:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kertėnė tarmie dounėninku, ta vėsor ėi, ou&lt;/li&gt;&lt;li&gt;afrėkatu nie, rašuom vėsor t, d. Tāp pat tariamuosės nūsakas, vnz., I asabas: darītiuo, skaitītiuo&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Plungės, Darbienu, Žarienu na-, ba-, ta-, tāp. Tāp pat: skaitīkat, dėrbkam&lt;/li&gt;&lt;li&gt;keravuojam regresėnė asėmėlēcėjė, ta būtom: plikis, bet plėkė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;regresėnė asėmėlēcėjė kėrtioutam „e“: sienis, geriesnis, krūzielis, bet senė, geresnė, krūzelė&lt;/li&gt;&lt;li&gt;nuosėnės pruokalbės ę, ą užrašuom ėn, on. Gal pasėlėktė ė pri ė̄, ō, bet pradiuo pasitestousam tāp. Gal ėšēs vėsā atsėsakītė „ė̄“ ruodbalsės.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vėsas kėtas nuormas kap bėndrėnės rašības pruojektė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Plana galat papėldītė a kėtāp monėm parkalbietė, ta kuožnos ī laukams&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item>
<title>Kertėnė tarmie</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</link>
<pubDate>Fri, 18 Feb 2022 00:00:00 +0000</pubDate>
<guid>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/</guid>
<description>&lt;p&gt;Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Krėterėjē tarmies parinkèmů:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nauduotuoju skaitlingoms bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė anë savėm nȧlaika žemaitēs.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė &lt;strong&gt;dounèninku&lt;/strong&gt;.&lt;/p&gt;</description>
</item>
<item> <item>
<title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title> <title>Dounèninkā mīl dūnèninkus</title>
<link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link> <link>https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/douneninka-mil-duneninkus/</link>

Binary file not shown.