<metaname="description"content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios."/>
<metaname="author"content="Žemaitiu kalbuos instituts"/><linkrel="alternate"type="application/rss+xml"href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/index.xml"title="Žemaitėšks alkierios"/><metaproperty="og:url"content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/">
<p><p>Facebook’ė „Žemaitėškuo rašliavuo“ bova atlėkta apklausa kāp tor būtė rašuoms Lietovuos vards. Žiaurē gers bova patiemījėms, ka „lëtovā“ – rakonds sūriů spaustė (lëtė). Patis rašiem „Lëtova“, t.ī Lėitova arba Lītova, jė palē dūnėninkus. Nu dabā rašīsȧm „Lietova“.</p></p>
<p><p>Paskelbė oficēlē sorašīma důmenis. Šėts sorašīms bova vīkduoms apklausuos skvarmuo, ta lëkt daug vëtas interpretacėjē.</p>
<p>Praďiuo, ka prietelē patis toriejė jungtës pri kompioterė ė taisītė sava tautībė. Nȧ vėsi ton̄ imeigė, bet ėš kėtuos posės, ta žemaitē nuoriejė būtė atsižīmiejė̄, ta tas gal konpensůtė.</p>
<p>Apklausti bova 171 tūkst. žmuoniū.</p>
<p>Ėš anū nuruodė tautībės pataisīmus 681 prietelis, katrë nuruodė tǡp:</p>
<ul>
<li>žemaitē – 579</li>
<li>žemgalē – 56</li>
<li>koršē – 19</li>
<li>prūsā – 10</li>
<li>aukštaitē – 8</li>
<li>dzūkā – 5</li>
<li>sovalkietē – 4</li>
</ul>
<p>Ėš vėsa bova sorašīts 2810761 gīventuos.</p></p>
<h1><ahref="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/paviede-i-ceguonus/"title="Žemaitē paviedè i cėguonus">Žemaitē paviedè i cėguonus</a></h1>
<p><p>Ků žemaitē paviedi (lt. panašūs) i ruomus, mūsa vadėnamus cėguonus? Veiziejau „Kalbuos klobs“ laidalė api anus ė tėn tevernuojė kuokius klapatus anë tor nuoriedami rašītė sava kalbuo. Ruomā Lëtovuo tǡp pat nȧtor bėndrėnės rašuomuosės kalbuos. Ī net dvė galȧm sakītė skėrtingė kalbė, dā gīvs gals tarmėkiu. Tǡp pat muokīkluosė nie vākā muokami anū kalbuos (Vėngrėjuo ruomu kalba diestuoma net universėtetė).</p>
<p>Šindënėnie Lëtovuo ruomu šarpē mažie – anë emėgrůn, vuo lėkė̄ rosie. Anū kalbuo daugie rosėzmu. Par gīventuoju sorašīma ruomās užsirašė api 2000, vuo muokonťiu sava gimta kalba api tūkstonti.</p></p>
<p><p>Veizont ėš istuorėjės posės, ta kuol kalba nȧbūs fėksůta, tuol vīks anuos kėtėms. Žemaiťiu kalba tik arties pri lëtoviu. Kodie rašība fuonetėnė bluoga šindënā? Jimkȧm, ka ė smolkės tarmelės, katruos kāp ė „keravuojamas“ so tuokio atskėro rašīmo, ale nesont daug tekstu anuo nie ana augėnama, nie fėksůnama ė praded niveliůtës. Gerā, jė dā so kėta tarmė žemaitėška, ale tonkiau būn, ka paprasťiau pasijimtė „standartėnė“ kalba, katruo nȧbie juokiū klausėmu ė tësiuog žėnā kāp rašītė (a pasakītė) taisėklingā. Tǡp pamėslėjos, ta naujuovės nie juokės kliauzas, nes… tǡp šnek dabā nie če kuo graibstītës arkajėzmu, gė XXI omžios.</p></p>
<h1><ahref="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/nauji-klavetura-win-10/"title="Nauji klavētūra Windows 10">Nauji klavētūra Windows 10</a></h1>
<p><p>Jūsa diemesiů naus klavētūras ėšdiestīms Windows 10 operacėnē sėstemā.</p>
<p>Galȧt atsėsiūstė ėš če: <ahref="/sgs_v3.zip">sgs_v3.zip</a></p>
<p>Žėnuomās če nie oficēlos, ta nie galėmībės pridietė pu „Žemaiťiu“, ale teka pri „Lietuvių“ prišriūbītė. Ons pėlnā pakeit lëtovėška īprasta ėšdiestīma, nes šalėp lëtovėškū raiďiū atsirond ė žemaitėškas.</p>
<p>Pats princėps rašīma ī tuoks, ka rašā ėlgėnama raidė ė tumet spaudi ` (kairie, vėršů pri 1). Kėtas mondresnės ruodbalsės gaunamas laikont dešėni Alt mīgtoka arba ctrl+alt, jė tuokė nie. Tuos mondresnės ī pu:</p></p>
<p><p>Pu kara senė̄ji žmuonis ėš Klaipiedas krašta prapůlė ėr i anū vëtas atsikielė ėš vėsuos Lietovuos. Dėďiuojė prėčīna nȧkeravuotė ī ėšlėkosiu nȧskaitlingoms. Ontros dalīks, ka donėninku tarmie smarkiau skėras nu dounėninku a dūnėninku nē anodvė lėkosės tarposavie. Trets dalīks – savėmuonė. Donėninka savėm nȧlaika žemaitēs, vuo vadėn savėm šėšuonėškēs, lietovninkās, klaipiedėškēs.</p>
<p>Ėš kėtuos posės vënuodėnėmů siūluomi pakeitėmā kažkëk tink ė donėninkams, pvz., dōna → důna, dė̄na → dëna. Donėninkā tas lėteras valėj skaitītė vagol savėm.</p></p>
<p><p>Nuoro pasveikintė vėsus žemaiťius, solaukosius pėrmuojė žemaitėška laikraštė daugiau nē pu 20 metu partraukas. Paskiau, ka laikraštis žemaiťiu kalbuo „A mon sakā?“ 1993 metās parsikeitė i žornala lietoviu kalbuo „Žemaičių žemė“, nȧblėka juokė vën žemaiťiu kalbuo leidama perijuodėnė leidėnė. Tuodie pu 22 metu partraukas Jūsa „teismů“ pateikams atgimstontė žemaitėška žuodė perijuodėkas leidėnīs.</p>
<p>Bova sosideliuojos vėsėškā nȧnuormalė padietis, ka atskėra tauta, katrā, skėrtingā vertėnont, priklausa nu posės milijuona lėg milijuona prieteliu, torontė sava kalba ė rašta, nȧtoriejė ni vënuos žemaitėškas televėzėjės, ni vëna žemaitėškā bȧsiruokůnontės radėjės ė ni vëna žemaitėškā rašontė laikraštė. Mėslėjo, atskėrū laidū a straipsniu, pasiruodonťiu lietovėškā rašonťiuo žėniasklaiduo, tėkrā nie gana, nuoront ėšlaikītė žemaitėškoma, jau nȧruokůnont aple anuos stėprėnėma. Tuodie laikraštis „Ruoda“ megins užpėldītė šėtō toštoma ė straipsnius so navīnuom rašīs vën tik žemaiťiu kalbuo.</p></p>
