categories = ['bėndrėnė rašība vagol īpatībės']
title = 'Diel regresīvėnės asimilēcėjės arba kāp matuonītė dūnininkus'
images = ['/images/regresivenes-selpniejems.jpg']
+++
Regresėnė asimilēcėjė kartās soveik na tik ont „i, u“ ėšlaikīma, pvz., plikis, krupis, ale ė paviediūs dvėgarsiūs ė net pasėtaika dvėbalsiūs.
Nuorietiuo panagrinietė „ei → ėi“ varijanta. Šiaurės žemaitē vėitom tāp ė dėrb, pvz., peilė, Mažeikē, bet pėilis, Mažėikiu. Atruoda kāp ė sistemėškā ė ton gal atvaizdoutė raštė, bet kelė patiemījėmā tuo temuo:
- tas ī tik patiuos šiauriausiuos žemaitiu šnektuos: Skouda, Mažeikiu šnektuos. Grobē līkounont savėvaldībės: 2/15. Tudie, jė laikītėis vėinuodėnėma idiejės, priskirtiuo šėta ėšskėrtėnoma pri mažuos
- induomē šėtuo vėituo gaunas so dūnininkās. Jė jau dūnininks skaita dounininka tekstus, ta kāp ė turietom „ėi“ vartaliuotė i savėi soprontama „ī“: dėina → dīna, žėima → žīma. Kas gaunas šėče? pėilis → pīlis, Mažėikiu → Mažīkiu.
- pruoblema ė patīms šnektuos nauduotuojīms, jė tāp sovartaliuots žuodielis sotaps so kėto, katramė ė tāp ī „ėi“: pvz. (bėški hiperbolizounont), sėimielis – kas če? Mažos seims a mažos žmuogos, katras sem?
Siūlītiuo šėtuos īpatībės i rašta nakeltė – būs aiškiau ė paprastiau, vuo patė regresīvėnė asimilēcėjė paruodītė par kėtus varijantus, katrėi labiau paplėtėn.
_Žemielapis ėš Vīniautaitės Sėmuonas daktara disertacėjės „TARMINIO POŽYMIO STATIKA IR DINAMIKA: ŽEMAIČIŲ REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS ATVEJIS“. 2021, Lietuviu kalbuos instėtots_
