<description><p>Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&hellip;</p><p>toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.</p><p>Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom</p></description>
<description><p>XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.</p><p>Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė <em>tj,dj</em> prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i <em>č,dž</em>. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg <em>c,dz</em> (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.</p><p>Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras <em>tj,dj</em> diesniou nabpaklosa: <em>*svetjāi &gt; *svetjai &gt; *svetjei &gt; *svetei &gt; *svetē</em></p><p>Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor <em>t,d</em> atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.</p><p>Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės <em>ā</em> vertėms i <em>o</em>. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie <em>dž</em>), vuo dā senuovinis <em>ā</em>. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma <em>ā→o</em> (tik žemaitē jau i <em>uo</em> paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.</p><p>Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.</p></description>
<description><p>Nuoro pasveikintė vėsus žemaiťius, solaukosius pėrmuojė žemaitėška laikraštė daugiau nē pu 20 metu partraukas. Paskiau, ka laikraštis žemaiťiu kalbuo „A mon sakā?“ 1993 metās parsikeitė i žornala lietoviu kalbuo „Žemaičių žemė“, nȧblėka juokė vën žemaiťiu kalbuo leidama perijuodėnė leidėnė. Tuodie pu 22 metu partraukas Jūsa „teismů“ pateikams atgimstontė žemaitėška žuodė perijuodėkas leidėnīs.</p><p>Bova sosideliuojos vėsėškā nȧnuormalė padietis, ka atskėra tauta, katrā, skėrtingā vertėnont, priklausa nu posės milijuona lėg milijuona prieteliu, torontė sava kalba ė rašta, nȧtoriejė ni vënuos žemaitėškas televėzėjės, ni vëna žemaitėškā bȧsiruokůnontės radėjės ė ni vëna žemaitėškā rašontė laikraštė. Mėslėjo, atskėrū laidū a straipsniu, pasiruodonťiu lietovėškā rašonťiuo žėniasklaiduo, tėkrā nie gana, nuoront ėšlaikītė žemaitėškoma, jau nȧruokůnont aple anuos stėprėnėma. Tuodie laikraštis „Ruoda“ megins užpėldītė šėtō toštoma ė straipsnius so navīnuom rašīs vën tik žemaiťiu kalbuo.</p><p>Dabā laikraštis nȧmuokamā būs platėnams Telšiūs: 6 000 egzėmpliuoriu tiražo, 2 sīkio par mienesi. Stėngsȧmuos, ka leidėnīs pasëktom truobas daugelė telšėškiu, ale, jė diel kažkuokiū prīžasťiū laikraštis i Jūsa nomus nȧatkeliaus, Jūs vėsumet galiesȧt anō rastė alkierie <a href="https://www.ruoda.lt">www.ruoda.lt</a> ė parsiūstė savë.</p><p>Ka laikraštis nȧmuokams īr, ta pragīvenėmů mums dėdlē svarbė Jūsa parama. Jė leidėnīs Jums patėka, parėmtė mumis galȧt siūsdami žėnotė nomerio 1398 ėr irašė̄ žuodi RUODA (žėnotės kaina – 0.29 € (1 LT)). Tǡp pat užsisakėniedami paslaugas arba prekės ėš mūsa reklamas užsakuovu, Jūs tësiuogē remat laikrašti „Ruoda“ ė žemaitėška žuodi.</p><p>Tėkȧmuos, ka „Ruoda“ Jums patėks ė laikraštis padies kuožnam taptė dėdlesnio Žemaitėjės patrėjuoto. Parfrazůdams Lietovuos krepšėnė rinktėnės šūki, kvëto ė Jus bėnt galvuo ėštartė: „Aš – ož ŽEMAITĖJĖ“.</p><p>Daugiau aple laikrašti galȧt pasiskaitītė anuo alkierie <!-- raw HTML omitted --><a href="https://www.ruoda.lt">www.ruoda.lt</a><!-- raw HTML omitted -->. Anamė rasȧt ė alektruonėnė leidėnė versėjė.</p></description>
<description><p>Nu bėrželė 30 isigaliuojė žemaiťiu kalbuos ISO 639-3 kuods „sgs“. Esont anam dabā gal būtė pargoldamas kompioterėnės pruogramas, gal nuruodītė, ka internetėnis poslapis žemaitėšks (vieliau Google galies ëškuotė „tarp poslapiu žemaiťiu kalbuo“), kningas parašītas žemaitėškā jau gal pažīmietė kap žemaitėškas :) Tāp pat gal jau prašītė ė rimtesniū dalīku: itrauktė „ė ėlgōjė“ kap standarta, klavētūras išdiestīmus ė t.t. Sveikėnam :) <!-- raw HTML omitted --><a href="http://www.sil.org/iso639-3/documentation.asp?id=sgs">http://www.sil.org/iso639-3/documentation.asp?id=sgs</a><!-- raw HTML omitted --></p></description>
<description><p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p></description>
<description><p>Karto so Lietovuos atgėmėmo pakėla ė žemaitėška plunksna: raduos naujės eilės, laikraštē, kningas. Ka kuožnos nȧrašītom bikāp – bova parašītė patarėmā. Tekstā patapa panašesnė ė vënuo sėstemuo. Šėts mažos darboks parašīts palē tō sėstema so hipotetėnēs pakeitėmās, katrë galietom būtė sprėndėmo „īlā“ ėšlindosē ėš maiša, so katro nuorieťiuo sopažindintė.</p><p>Šindënėnis žemaitėšks rašts īr gers kuol rašā vëns pats. Žemaitē nie tuokë jau mondrė, ka pradietom keltė lerma diel prietelė rašta ėš Plungės ė kėta ėš Varniū. Kumet veizi i darbokus atskėrā, ta būn gražē paskaitītė ė pasėdžiaugtė kap taiklē vëns a kėts ruodavuojas sava tarmie. Ale pamegink anůdo sosuodintė pri vëna stala ė parašītė kō…</p><p>A mes torȧm tuokiū darbū, katrūs rēktom rašītė bėndrā?..</p><p>Tikůs, ka mėsliu sokieliau ė pu krėtėkas teiksȧties dėrbtė vëna darba.</p><p>Nauduojamas raidės ė kelės nuormintas taisīklės (pamėslėjėmů):</p><ol><li>lt. „d<strong>uo</strong>na“ → „d<strong>ů</strong>na“, gal skaitītė „ou/ū“, bet atskėrė žuodē so „u/ū“, pvz.: tumet, Jūzaps, kamulīs.</li><li>lt. „d<strong>ie</strong>na“ → „d<strong>ë</strong>na“, gal skaitītė „ėi/ī“, bet atskėrė žuodē so „i/ī“, pvz.: lītos, nikumet.</li><li>Prīšdelis lt. „n<strong>e</strong>-, b<strong>e</strong>-, t<strong>e</strong>-“ → „n<strong>ȧ</strong>-, b<strong>ȧ</strong>-, t<strong>ȧ</strong>-“, gal skaitītė „e/a“. Tǡp pat ė kėtuos vëtuos gal būtė, kor žemaitē ėšsėskėr so „e/a“, pvz.: tor<strong>ȧ</strong>m, t<strong>ǡ</strong>p, skaitīk<strong>ȧ</strong>t.</li><li>lt. „sve<strong>č</strong>ių, me<strong>dž</strong>ių“ → „sve<strong>ť</strong>iū, me<strong>ď</strong>iu“ (če Ťť ė Ďď), bet ne prīš „e/ē, i/ī“, pvz.: svetē, medē.</li><li>lt. šaknėnius „<strong>ą</strong>, <strong>ę</strong>“ → „<strong>ō</strong>, <strong>ė̄</strong> (ė so brokšnioko)“, gal skaitītė „ou/on/ō“ ėr „ėi/ėn/ė“.</li></ol></description>
