<metaname="author"content="Žemaitiu kalbuos instituts"/><metaproperty="og:url"content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/veins-zemaitesks-darbs/">
Šindënėnis žemaitėšks rašts īr gers kuol rašā vëns pats. Žemaitē nie tuokë jau mondrė, ka pradietom keltė lerma diel prietelė rašta ėš Plungės ė kėta ėš Varniū. Kumet veizi i darbokus atskėrā, ta būn gražē paskaitītė ė pasėdžiaugtė kap taiklē vëns a kėts ruodavuojas sava tarmie. Ale pamegink anůdo sosuodintė pri vëna stala ė parašītė kō…">
Šindënėnis žemaitėšks rašts īr gers kuol rašā vëns pats. Žemaitē nie tuokë jau mondrė, ka pradietom keltė lerma diel prietelė rašta ėš Plungės ė kėta ėš Varniū. Kumet veizi i darbokus atskėrā, ta būn gražē paskaitītė ė pasėdžiaugtė kap taiklē vëns a kėts ruodavuojas sava tarmie. Ale pamegink anůdo sosuodintė pri vëna stala ė parašītė kō…">
<p>Karto so Lietovuos atgėmėmo pakėla ė žemaitėška plunksna: raduos naujės eilės, laikraštē, kningas. Ka kuožnos nȧrašītom bikāp – bova parašītė patarėmā. Tekstā patapa panašesnė ė vënuo sėstemuo. Šėts mažos darboks parašīts palē tō sėstema so hipotetėnēs pakeitėmās, katrë galietom būtė sprėndėmo „īlā“ ėšlindosē ėš maiša, so katro nuorieťiuo sopažindintė.</p>
<p>Šindënėnis žemaitėšks rašts īr gers kuol rašā vëns pats. Žemaitē nie tuokë jau mondrė, ka pradietom keltė lerma diel prietelė rašta ėš Plungės ė kėta ėš Varniū. Kumet veizi i darbokus atskėrā, ta būn gražē paskaitītė ė pasėdžiaugtė kap taiklē vëns a kėts ruodavuojas sava tarmie. Ale pamegink anůdo sosuodintė pri vëna stala ė parašītė kō…</p>
<p>A mes torȧm tuokiū darbū, katrūs rēktom rašītė bėndrā?..</p>
<p>Tikůs, ka mėsliu sokieliau ė pu krėtėkas teiksȧties dėrbtė vëna darba.</p>
<p>Nauduojamas raidės ė kelės nuormintas taisīklės (pamėslėjėmů):</p>
<ol>
<li>lt. „d<strong>uo</strong>na“ → „d<strong>ů</strong>na“, gal skaitītė „ou/ū“, bet atskėrė žuodē so „u/ū“, pvz.: tumet, Jūzaps, kamulīs.</li>
<li>lt. „d<strong>ie</strong>na“ → „d<strong>ë</strong>na“, gal skaitītė „ėi/ī“, bet atskėrė žuodē so „i/ī“, pvz.: lītos, nikumet.</li>
<li>Prīšdelis lt. „n<strong>e</strong>-, b<strong>e</strong>-, t<strong>e</strong>-“ → „n<strong>ȧ</strong>-, b<strong>ȧ</strong>-, t<strong>ȧ</strong>-“, gal skaitītė „e/a“. Tǡp pat ė kėtuos vëtuos gal būtė, kor žemaitē ėšsėskėr so „e/a“, pvz.: tor<strong>ȧ</strong>m, t<strong>ǡ</strong>p, skaitīk<strong>ȧ</strong>t.</li>
<li>lt. „sve<strong>č</strong>ių, me<strong>dž</strong>ių“ → „sve<strong>ť</strong>iū, me<strong>ď</strong>iu“ (če Ťť ė Ďď), bet ne prīš „e/ē, i/ī“, pvz.: svetē, medē.</li>
<li>lt. šaknėnius „<strong>ą</strong>, <strong>ę</strong>“ → „<strong>ō</strong>, <strong>ė̄</strong> (ė so brokšnioko)“, gal skaitītė „ou/on/ō“ ėr „ėi/ėn/ė“.</li>
<ahref="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/a-zemaite-par-daug-nuor/">A žemaitē par daug nuor? <iclass="fa fa-chevron-circle-right"></i></a>