<description><p>Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk&hellip;</p><p>toram pradiuo padarītė sava darbus: dėrbtinis pruots tor būtė apmuokīts. Anam rēk doutė tvarkinga sorėktavuota materijuola. Jė vėinuo vėituo būs „douna“, kėtuo „dūna“, ta če jau do skėrtingo žuodio; jė kartās „mīlo“, vuo kartās „mīlio“, ta aš darau skėrtingus dalīkus arba bėnt jau ēs kāp sinuonėmā, tėk naaiškē, kumet katron nauduotė. Ė dėdliausė bieda, ka tuo materijuola tor būtė daug&hellip; labā daug (saka api milijuona lapu). Dā žemaitiu kalba tuokė našpietna: jė dousi tėk žuodīna tam dėrbtėniam pruotou, ta ons ėšmuoks vėina linksni, vuo pas mumis anū septīnė, kor dā daugėskaita, dvėskaita, mažībėnės skvarmas, būdvardē so sava giminiem, veiksmažuodē so sava laikās&hellip; Ėch, kuokė mūsa kalba ī baguota. Geriausē ta žėnuomu autuoriu kningu pargoldīmā, bet tvarkingā, ba kliauzu.</p><p>Ta ė kāp nuoras tū galimībiu solauktė onkstiau, ale kāp vėsumet: rēk pradietė nu savėm, nu kalbuos ne tarmies ožrašīma, nu sotarėma, kuo mes nuoram ė daug daug darba, ka vėsks tas pasklėstom</p></description>
<description><p>XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.</p><p>Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė <em>tj,dj</em> prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i <em>č,dž</em>. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg <em>c,dz</em> (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.</p><p>Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras <em>tj,dj</em> diesniou nabpaklosa: <em>*svetjāi &gt; *svetjai &gt; *svetjei &gt; *svetei &gt; *svetē</em></p><p>Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor <em>t,d</em> atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.</p><p>Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės <em>ā</em> vertėms i <em>o</em>. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie <em>dž</em>), vuo dā senuovinis <em>ā</em>. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma <em>ā→o</em> (tik žemaitē jau i <em>uo</em> paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.</p><p>Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.</p></description>
<description><p>A vėsė žemaitē būtom kontėnė, jė Facebook būtom vagol dūnèninkus? Žmuonis nuoriejė mòmis somaltė so žemiems.</p></description>
<description><p>„Žemaitėškuo rašlevuo“ bova atlėkta apklausa so pruovuokůnonťio klausėmo „Kuokė tarmė pasirinktė pargoldītė Facebook?“. Kodie pruovuokůnòntis? Rēktom būtė dėdelio egoėsto, ka primestė vėsīms sava tarmė bȧ juokė apsitarėma prīš ton̄. Karto rēk soprastė, ka vënuos tarmies/puotarmės/šnektuos ėškelėms kėtas pastūms i ontra plana.</p><p>Bieda ta, ka esont nuorů torietė tuokės pruogramas kap Facebook ėšverstas i žemaiťiu kalba, sprėndėms tor būtė atlėkts. A pasirinkė̄ vëna puotarmė (tėksliau net šnektėkė, nes tor būtė ků mažiau skėrtingu skvarmu), a „sokonstrůtė“ ėš keliū vëna, a tik bėndrėnė rašība nauduotė, bet kažkuoks sprėndėms ėš tū tor būtė prijimts. Ė geriau būtom, ka tas nȧbūtom nukelta i nȧžėnuoma ateitė, nes ků vieliau, tů sunkiau būs: pargoldīms nie šarps rēkals, jaunėma kalba vės daugiau īr aplietovinta.</p><p>Ta pradē stombė̄jė rezoltatā (ė liūdniausė): dounèninku tarmė pasirinka 104, vuo dūnèninku tik 10. Gal tas prigol nu audėtuorėjės, gal nu tėkruos situacėjės pëtūs, bet aktīvoma dūnèninku trūkst.</p><p>Tuoliau palē puotarmės. Dabā domėnůn telšėškē so 60 (nȧ Telšiū rajuona gīventuojus, bet puotarmė, katra apjung Skůda, Mažeikius, Akmenė, Telšius), daug pasisakė už kretinèškius 44 (apjung Kretinga, Salontus, Plungė, Rëtava), už varnèškiu tarmė pasisakė 8 (Šėlalė, Varnē, Koršienā) ė tik 2 už raseinèškius (Tauragie, Raseinē, Kelmė).</p><p>Ka bova induomē këk prieteliu pasisakīs už rašīma „na-, tāp“, ta telšėškē dā bova paskaidītė. Už „ne-, tēp“ pasisakė 46, vuo už „na-, tāp“ 14. Bet šėtuo vëtuo dā rēktom patėkrintė, nes varnèškiu tarpė ėrgė saka „na-, tāp“.</p><p>Dā vīliaus, ka atsėras papėlduomu pasirinkėmu, bet prietelē tů nȧpasinauduojė.</p><p>Galo tik pasidžiaugtė, ka pasirinkėma „duonèninku“, ale lietoviu, ė pasirinkėma, ka rašītė betkāp, nȧbova ni vëna.</p><p><img src="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/images/tarmies_apklausa/1.png" alt="apklausa 1/2"><img src="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/images/tarmies_apklausa/2.png" alt="apklausa 2/2"></p></description>
<description><p>Par apklausa pasimatė ont këk žmuonis nauduo telšèškiu tarmė. Anuos vëna pagrindėniu īpatībiu ī kaitaliuojėms i/ė ėr u/o vagol galūnė. Diel dėdelė skaitlė nauduotoju rēk, ka ė tas būtom atvaizdůta bèndrènie rašībuo.</p><p>Tas gal būtė itraukos dā papėlduomas ruodbalsės: è ėr ò, katruom būtom žīmėmas i ėr u telšèškiu, vuo kretingėškē torietom tuoliau skaitītė kap ė ėr o. Pri tuo patė kėlė̄ ėš nuosėniu torietom atėtinkamā atsivaizdůtė: žò̄sis (lt. žąsys) ė to skè̄sti (lt. tu skęsti).</p><p>Dā nà vėsks. sienis ė krūzielis prašuos dā vënuos: é: sénis ė krūzélis.</p><p>Jė dā megintė soveizietė e/ė kėtėma, ta gal isivestė ê ė gautůs sêki, bet tas par daug apkraun ė skėrtoms tarp e/ė ī mažos, dā prisimėnos, ka latviu kalbuo vės tëk raša e/ē, rēk palėktė e.</p><p>Tuoks „pratortėnėms“ ruodbalsiem sokel mėsliu a gero kelio ēnam. Ėš vënuos posės, tas karto so aiškiuom taisīkliem keravuotom žemaitėška īpatībė, bet karto dėrb rašība sodietingesnė. Dā ė vėsas taisīklės nie aiškės. Praďiuo rēk pasibondītė, bet ė tů paťio rēk pamėslītė api strategėjė kāp tor būtė korama bėndrėnė rašība. Rasintās gal sotartė, ka vėsās būdās būtom rašuoma ė,o, vuo vagol tuolésni balsi žmuogos nujaustom kāp rēk ėštartė. Rast tuoks platē nauduojams sienis ė krūzielis galietom tǡp ė rašītës, bet če rēktom dėdésnė žmuoniū isitraukėma ė ka anë pasakītom sava nūmuonė.</p><h3 id="papėldita-2024-12-28">PAPĖLDĪTA 2024-12-28</h3><p>Pasėruoda kėtėms būn nȧ vėn <em>e/ie</em>, ale dā ėr <em>e/ie/ė</em>. Teisingiausē tuokīms garsams būtom parinktė žėnkla: <strong>ê</strong>. Būtom: <em>sênis, krūzêlis, gerêsni</em></p><p>Jė dėdlē veizietė tu kėtėmus, ta pasiaurėnėmus <em>e/ė</em> galietom žīmietė: <strong>ẹ</strong>. Būtom: <em>to dẹdi, čẹ, dīdẹlis, gẹrêsni</em></p></description>
<description><p>Facebook&rsquo;ė „Žemaitėškuo rašliavuo“ bova atlėkta apklausa kāp tor būtė rašuoms Lietovuos vards. Žiaurē gers bova patiemījėms, ka „lëtovā“ – rakonds sūriů spaustė (lëtė). Patis rašiem „Lëtova“, t.ī Lėitova arba Lītova, jė palē dūnėninkus. Nu dabā rašīsȧm „Lietova“.</p></description>
<description><p>Paskelbė oficēlē sorašīma důmenis. Šėts sorašīms bova vīkduoms apklausuos skvarmuo, ta lëkt daug vëtas interpretacėjē.</p><p>Praďiuo, ka prietelē patis toriejė jungtës pri kompioterė ė taisītė sava tautībė. Nȧ vėsi ton̄ imeigė, bet ėš kėtuos posės, ta žemaitē nuoriejė būtė atsižīmiejė̄, ta tas gal konpensůtė.</p><p>Apklausti bova 171 tūkst. žmuoniū.</p><p>Ėš anū nuruodė tautībės pataisīmus 681 prietelis, katrë nuruodė tǡp:</p><ul><li>žemaitē – 579</li><li>žemgalē – 56</li><li>koršē – 19</li><li>prūsā – 10</li><li>aukštaitē – 8</li><li>dzūkā – 5</li><li>sovalkietē – 4</li></ul><p>Ėš vėsa bova sorašīts 2810761 gīventuos.</p><p>Ta palē statėstėnė pruopuorcėjė gaunas (skliausteliūs 2011 metu sorašīma důmenis):</p><ul><li>žemaitē – 9517 (2169)</li><li>žemgalē – 920 (-)</li><li>koršē – 312 (3)</li><li>prūsā – 164 (-)</li><li>aukštaitē – 131 (3)</li><li>dzūkā – 82 (9 + 2 juotvingems)</li><li>sovalkietē – 66 (2)</li></ul><p>A gal darītė če pruopuorcėjė – klausėms, bet jė nȧbova apklaustė vėsi gīventuojē, ta sakītė, ka 4 kartus somažiejė žemaiťiu ėrgė nȧgal.</p><hr><h3 id="papėldita-2021-12-23">PAPĖLDĪTA 2021-12-23</h3><p>Dā kėtǡp gal skaitliůtė. Apklausa bova sodarīta ėš 2 šmuotu. Kor patis regėstravuos ė statėstėnis tīrėms, kor apklausė pruopuorcingā vėsa Lietova. Tam ontram šmuotė ėš 115 tūkst. apklaustū bova 63 žemaitē&hellip; Tuokiuo pruoporcėjuo paskaitliavus ont vėsuos Lietovuos lëkt tik 1534 žmuonis.</p><hr><h3 id="papėldita-2021-12-26">PAPĖLDĪTA 2021-12-26</h3><p>Gavau atsakīma ėš statėstėkas departamėnta, kāp rēk skaitliůtė ont vėsuos Lietovuos.</p><p>Nikāp - par mažos sklaitlios apklaustū. Tësiuog ī fakts, ka žemaitēs užsirašė 579 žmuonis. Līgintė so praēto sorašīmo ėrgė nȧgal, nes tėn bova apklausti vėsė žmuonis 🙁</p></description>
<description><p>Ků žemaitē paviedi (lt. panašūs) i ruomus, mūsa vadėnamus cėguonus? Veiziejau „Kalbuos klobs“ laidalė api anus ė tėn tevernuojė kuokius klapatus anë tor nuoriedami rašītė sava kalbuo. Ruomā Lëtovuo tǡp pat nȧtor bėndrėnės rašuomuosės kalbuos. Ī net dvė galȧm sakītė skėrtingė kalbė, dā gīvs gals tarmėkiu. Tǡp pat muokīkluosė nie vākā muokami anū kalbuos (Vėngrėjuo ruomu kalba diestuoma net universėtetė).</p><p>Šindënėnie Lëtovuo ruomu šarpē mažie – anë emėgrůn, vuo lėkė̄ rosie. Anū kalbuo daugie rosėzmu. Par gīventuoju sorašīma ruomās užsirašė api 2000, vuo muokonťiu sava gimta kalba api tūkstonti.</p><p>Laiduo pasidžiaugė ruomu korība, bet pasigeda tīrėmās api dabartėnė anuos sėtuacėjė. Ė tuo vëtuo Vėdūns Vītis pasakė, ka pėrmiausē tor būtė ėštėrėnieta fonetėka, leksėka, këk ī tarmiū, anas aprašītė ė tǡp tuoliau ė tėk tumet galies ruokůtës api kažkuoki standartėzavėma. Šėtuo vëtuo žemaitē ruomus lėnk ė matau, ka mȧs esam ont slėnkstė, kor tas standarts jau gal būtė ëškuoms.</p></description>
<description><p>Veizont ėš istuorėjės posės, ta kuol kalba nȧbūs fėksůta, tuol vīks anuos kėtėms. Žemaiťiu kalba tik arties pri lëtoviu. Kodie rašība fuonetėnė bluoga šindënā? Jimkȧm, ka ė smolkės tarmelės, katruos kāp ė „keravuojamas“ so tuokio atskėro rašīmo, ale nesont daug tekstu anuo nie ana augėnama, nie fėksůnama ė praded niveliůtës. Gerā, jė dā so kėta tarmė žemaitėška, ale tonkiau būn, ka paprasťiau pasijimtė „standartėnė“ kalba, katruo nȧbie juokiū klausėmu ė tësiuog žėnā kāp rašītė (a pasakītė) taisėklingā. Tǡp pamėslėjos, ta naujuovės nie juokės kliauzas, nes&hellip; tǡp šnek dabā nie če kuo graibstītës arkajėzmu, gė XXI omžios.</p><p>Nuoront, ka kalbėnė sėstema ėšlėktom, rēk anon̄ pateiktė tǡp, ka būtom galėmībė patėkrintė a teisingā užrašīts (arba pasakīts) vëns a kėts žuodielis. Paprasťiausis sakėnielis žemaitėškā, dailē užrašīts konkreťiuo tarmie jau kor luobīna ėš katruo gal darītė žuodīnus a rašītė kalbrieda muokėnėmůsi. Tik kon̄ darītė, ka Žemaiťiūs ī bėnt jau 6 stombiesnės tarmės ė tektom anas vėsas atskėrā aprašėnietė. Jė žemaiťiu ī kuoks posė mėlėjuona, ta padalėnos ėš šešiū - audėtuorėjė, katrā tas torietom rūpietė, tėrpst smarkē. Lëkt vëns kels - apjungtė.</p><p>Kāp apjungtė? Jė žemaitē nȧbūtom tuokë užsispīrė̄ ė nȧgintom aklā sava kėtuonėška ėštarėma (ka ė naujuovė sava kalbuo, katra arda žemaiťiu kalba), ta sotartomiem. Rēktom šarpē ataktė, ka pu vëna mȧs nugalůsma sava kalba.</p><p>A bėndrėnė kalba kortomiem palē kuokė vëna tarmė, a somaišītomiem vėsas i vëna pasirinkdami labiausē paplėtosės skvarmas (arba archajėškiausės), a praďiuo tik bėndra rašība prijimtomiem, ka keravuotė kuožna žemaiťiu dėdliesnė tarmė - če nie tǡp svarbē. Svarbiau ī pradietė kažkon̄ darītė, kuol žemaiťiu kalba nȧatgolė i muokslėnės disertacėjės api tuokė bovosė kalba, katra ėšninka laika verpetūs.</p></description>
<description><p>Jūsa diemesiů naus klavētūras ėšdiestīms Windows 10 operacėnē sėstemā.</p><p>Galȧt atsėsiūstė ėš če: <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/sgs_v3.zip">sgs_v3.zip</a></p><p>Žėnuomās če nie oficēlos, ta nie galėmībės pridietė pu „Žemaiťiu“, ale teka pri „Lietuvių“ prišriūbītė. Ons pėlnā pakeit lëtovėška īprasta ėšdiestīma, nes šalėp lëtovėškū raiďiū atsirond ė žemaitėškas.</p><p>Pats princėps rašīma ī tuoks, ka rašā ėlgėnama raidė ė tumet spaudi ` (kairie, vėršů pri 1). Kėtas mondresnės ruodbalsės gaunamas laikont dešėni Alt mīgtoka arba ctrl+alt, jė tuokė nie. Tuos mondresnės ī pu:</p><ul><li>q - ë</li><li>w - ů</li><li>e - €</li><li>t - ť</li><li>a - ȧ</li><li>d - ď</li></ul><h2 id="ėšdiestims">Ėšdiestīms</h2><p><strong>Īprasts ėšdiestīms</strong><img src="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/images/sgs_v3/layout1.jpg" alt="Īprasts ėšdiestīms"></p><p><strong>Laikont AltGr ėšdiestīms</strong><img src="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/images/sgs_v3/layout2.jpg" alt="Laikont AltGr ėšdiestīms"></p><h2 id="dëgėms">Dëgėms:</h2><ul><li>parsiuntė <a href="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/sgs_v3.zip">sgs_v3.zip</a> faila ėš důtuos nūruodas</li><li>ėšarkīvůni ėr iēni i „sgs“ kataluoga</li><li>spaudi „setup“</li><li>jė ėššuok longs, a sotinkė leistė nȧžėnuoma pruograma - lēdi</li><li>atsiradosiam dëgėma longė spaudā „next“ ė galū galė „close“</li><li>tuoliau, jė dā klavētūras pasirinkėms nȧatsirada, ta spaudi apaťiuo ont kalbuos pasirinkėma ėr ēni i „Kalbos nuostatos“</li><li>pažymi „lietuvių“ ė spaudi „parinktys“</li><li>tumet spaudi „parinkti klaviatūrą“ ė pridedi „Lithuanian keyboard with Samogitian (sgs) support“</li><li>dabā jau torietom būtė</li></ul><p><img src="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/images/sgs_v3/1.png" alt="dėigėma seka 1/6"><img src="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/images/sgs_v3/2.png" alt="dėigėma seka 2/6"><img src="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/images/sgs_v3/3.png" alt="dėigėma seka 3/6"><img src="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/images/sgs_v3/4.png" alt="dėigėma seka 4/6"><img src="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/images/sgs_v3/5.png" alt="dėigėma seka 5/6"><img src="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/images/sgs_v3/6.png" alt="dėigėma seka 6/6"></p></description>
<description><p>Pu kara senė̄ji žmuonis ėš Klaipiedas krašta prapůlė ėr i anū vëtas atsikielė ėš vėsuos Lietovuos. Dėďiuojė prėčīna nȧkeravuotė ī ėšlėkosiu nȧskaitlingoms. Ontros dalīks, ka donėninku tarmie smarkiau skėras nu dounėninku a dūnėninku nē anodvė lėkosės tarposavie. Trets dalīks – savėmuonė. Donėninka savėm nȧlaika žemaitēs, vuo vadėn savėm šėšuonėškēs, lietovninkās, klaipiedėškēs.</p><p>Ėš kėtuos posės vënuodėnėmů siūluomi pakeitėmā kažkëk tink ė donėninkams, pvz., dōna → důna, dė̄na → dëna. Donėninkā tas lėteras valėj skaitītė vagol savėm.</p></description>
<description><p>Nuoro pasveikintė vėsus žemaiťius, solaukosius pėrmuojė žemaitėška laikraštė daugiau nē pu 20 metu partraukas. Paskiau, ka laikraštis žemaiťiu kalbuo „A mon sakā?“ 1993 metās parsikeitė i žornala lietoviu kalbuo „Žemaičių žemė“, nȧblėka juokė vën žemaiťiu kalbuo leidama perijuodėnė leidėnė. Tuodie pu 22 metu partraukas Jūsa „teismů“ pateikams atgimstontė žemaitėška žuodė perijuodėkas leidėnīs.</p><p>Bova sosideliuojos vėsėškā nȧnuormalė padietis, ka atskėra tauta, katrā, skėrtingā vertėnont, priklausa nu posės milijuona lėg milijuona prieteliu, torontė sava kalba ė rašta, nȧtoriejė ni vënuos žemaitėškas televėzėjės, ni vëna žemaitėškā bȧsiruokůnontės radėjės ė ni vëna žemaitėškā rašontė laikraštė. Mėslėjo, atskėrū laidū a straipsniu, pasiruodonťiu lietovėškā rašonťiuo žėniasklaiduo, tėkrā nie gana, nuoront ėšlaikītė žemaitėškoma, jau nȧruokůnont aple anuos stėprėnėma. Tuodie laikraštis „Ruoda“ megins užpėldītė šėtō toštoma ė straipsnius so navīnuom rašīs vën tik žemaiťiu kalbuo.</p><p>Dabā laikraštis nȧmuokamā būs platėnams Telšiūs: 6 000 egzėmpliuoriu tiražo, 2 sīkio par mienesi. Stėngsȧmuos, ka leidėnīs pasëktom truobas daugelė telšėškiu, ale, jė diel kažkuokiū prīžasťiū laikraštis i Jūsa nomus nȧatkeliaus, Jūs vėsumet galiesȧt anō rastė alkierie <a href="https://www.ruoda.lt">www.ruoda.lt</a> ė parsiūstė savë.</p><p>Ka laikraštis nȧmuokams īr, ta pragīvenėmů mums dėdlē svarbė Jūsa parama. Jė leidėnīs Jums patėka, parėmtė mumis galȧt siūsdami žėnotė nomerio 1398 ėr irašė̄ žuodi RUODA (žėnotės kaina – 0.29 € (1 LT)). Tǡp pat užsisakėniedami paslaugas arba prekės ėš mūsa reklamas užsakuovu, Jūs tësiuogē remat laikrašti „Ruoda“ ė žemaitėška žuodi.</p><p>Tėkȧmuos, ka „Ruoda“ Jums patėks ė laikraštis padies kuožnam taptė dėdlesnio Žemaitėjės patrėjuoto. Parfrazůdams Lietovuos krepšėnė rinktėnės šūki, kvëto ė Jus bėnt galvuo ėštartė: „Aš – ož ŽEMAITĖJĖ“.</p><p>Daugiau aple laikrašti galȧt pasiskaitītė anuo alkierie <a href="http://www.ruoda.lt">www.ruoda.lt</a>. Anamė rasȧt ė alektruonėnė leidėnė versėjė.</p></description>
<description><p>Nu bėrželė 30 isigaliuojė žemaiťiu kalbuos ISO 639-3 kuods „sgs“. Esont anam dabā gal būtė pargoldamas kompioterėnės pruogramas, gal nuruodītė, ka internetėnis poslapis žemaitėšks (vieliau Google galies ëškuotė „tarp poslapiu žemaiťiu kalbuo“), kningas parašītas žemaitėškā jau gal pažīmietė kap žemaitėškas :) Tāp pat gal jau prašītė ė rimtesniū dalīku: itrauktė „ė ėlgōjė“ kap standarta, klavētūras išdiestīmus ė t.t. Sveikėnam :) <a href="http://www.sil.org/iso639-3/documentation.asp?id=sgs">www.sil.org/iso639-3/documentation.asp?id=sgs</a></p></description>
<description><p>Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.</p><p><a href="http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia">http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia</a></p><p>Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?</p><ol><li><p>Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights">http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights</a> 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.</p></li><li><p>Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.</p></li><li><p>Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.</p></li></ol><p>Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.</p></description>
<description><p>Karto so Lietovuos atgėmėmo pakėla ė žemaitėška plunksna: raduos naujės eilės, laikraštē, kningas. Ka kuožnos nȧrašītom bikāp – bova parašītė patarėmā. Tekstā patapa panašesnė ė vënuo sėstemuo. Šėts mažos darboks parašīts palē tō sėstema so hipotetėnēs pakeitėmās, katrë galietom būtė sprėndėmo „īlā“ ėšlindosē ėš maiša, so katro nuorieťiuo sopažindintė.</p><p>Šindënėnis žemaitėšks rašts īr gers kuol rašā vëns pats. Žemaitē nie tuokë jau mondrė, ka pradietom keltė lerma diel prietelė rašta ėš Plungės ė kėta ėš Varniū. Kumet veizi i darbokus atskėrā, ta būn gražē paskaitītė ė pasėdžiaugtė kap taiklē vëns a kėts ruodavuojas sava tarmie. Ale pamegink anůdo sosuodintė pri vëna stala ė parašītė kō…</p><p>A mes torȧm tuokiū darbū, katrūs rēktom rašītė bėndrā?..</p><p>Tikůs, ka mėsliu sokieliau ė pu krėtėkas teiksȧties dėrbtė vëna darba.</p><p>Nauduojamas raidės ė kelės nuormintas taisīklės (pamėslėjėmů):</p><ol><li>lt. „d<strong>uo</strong>na“ → „d<strong>ů</strong>na“, gal skaitītė „ou/ū“, bet atskėrė žuodē so „u/ū“, pvz.: tumet, Jūzaps, kamulīs.</li><li>lt. „d<strong>ie</strong>na“ → „d<strong>ë</strong>na“, gal skaitītė „ėi/ī“, bet atskėrė žuodē so „i/ī“, pvz.: lītos, nikumet.</li><li>Prīšdelis lt. „n<strong>e</strong>-, b<strong>e</strong>-, t<strong>e</strong>-“ → „n<strong>ȧ</strong>-, b<strong>ȧ</strong>-, t<strong>ȧ</strong>-“, gal skaitītė „e/a“. Tǡp pat ė kėtuos vëtuos gal būtė, kor žemaitē ėšsėskėr so „e/a“, pvz.: tor<strong>ȧ</strong>m, t<strong>ǡ</strong>p, skaitīk<strong>ȧ</strong>t.</li><li>lt. „sve<strong>č</strong>ių, me<strong>dž</strong>ių“ → „sve<strong>ť</strong>iū, me<strong>ď</strong>iu“ (če Ťť ė Ďď), bet ne prīš „e/ē, i/ī“, pvz.: svetē, medē.</li><li>lt. šaknėnius „<strong>ą</strong>, <strong>ę</strong>“ → „<strong>ō</strong>, <strong>ė̄</strong> (ė so brokšnioko)“, gal skaitītė „ou/on/ō“ ėr „ėi/ėn/ė“.</li></ol></description>