<metaname="description"content="Žemaitiu kalbuos instituta vėišāsis alkierios."/>
<metaname="author"content="Žemaitiu kalbuos instituts"/><metaproperty="og:url"content="https://xn--emaitj-m4ab33g.lt/skait%C4%97ne%CC%84/kertene-tarmie/">
Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio. Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba. Nauduotuoju skaitlingoms – bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo. Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė – anë savėm nȧlaika žemaitēs.">
Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio. Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba. Nauduotuoju skaitlingoms – bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo. Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė – anë savėm nȧlaika žemaitēs.">
<p>Žemaiťiu kalba tor trės tarmės: dounèninku, dūnèninku ė donèninku. Bėndrėnē kalbā kertėnė tarmie tor būtė parinkta vëna. Tas nȧznuočėj, ka ėš kètū nȧgalies pajimtė unikaliū žemaitèšku īpatībiu a žuoďiu, bet pamūrenka ont kuo vėskō bodavuotė ė stelgtė sodietė vėsas tuos tarmies īpatībės arba bėnt jau tòrietė pėrmenībė.</p>
<p>Krėterėjē tarmies parinkèmů:</p>
<ul>
<li>Tarmie tor būtė nauduojama žemaiťiu, t.ī nauduotuos savèmuonie tor jaustës žemaiťio.</li>
<li>Unikalės žemaitėškas īpatībės, t.ī tòrietom tòrietė ků daugiau žemaitèšku īpatībiu, katruos skèrtůs prīš lietòviu kalba.</li>
<li>Nauduotuoju skaitlingoms – bėndrėnė kalba ėš karta tòrietom tòrietė ků daugiau galonťiu rašītė anuo.</li>
</ul>
<p>Donèninku tarmie ī unikalė, tor daugībė īpatībiu, katruos būdingas tik tam kraštů, ale atmestėna ī diel nȧatėtėkėma dvīm krėterėjam: bȧsiruokůnonťiu donèninku tarmė ī lėkė̄ dėdlē mažā diel istuorėniu aplinkībiu ėr esmėnė detalė – anë savėm nȧlaika žemaitēs.</p>
<p>Dūnėninkā skėlst i do šmuotus: varnèškius ė raseinèškius. Pėrmė̄jē tor daug bèndrībiu so dounėninkās ė galietom karto tòrietė bėndra rašība, vuo raseinėškē kalbėškā daug artėmesnė lietòviu kalbuos vakarū aukštaiťiu tarmē.</p>
<p>Kertènis skėrtoms nu dounèninku būtom ėi, ou ėštarėms kap ī, ū. Tonkē dūnėninkā biedavuojas, ka dvėbalsē anīms maiša ė ka daug paprasťiau rašītė vënbalsiem, ė jė rēktom muokintës bėndrėnės rašības (a bėndrėnės kalbuos vagol dounèninku tarmė), ta vės tëk tektom žènuotė katrūs vëtūs tor būtė tuos ėi, ou. Dounėninkams būtom paprasťiau. Bet jė rašītė vėsor ī, ū ta rastůs daug vënuodu žuoďiu: vīns, pūds, pūlē, žīds, vākū, gondrū.</p>
<p>Kėtas dūnèninku īpatībės fonetėškā tësē arba atėtinkamā atsikartuo dounèninku tarmie. Ta vagol unikaliū īpatībiu krėterėjo atruoda, ka dounèninku tarmie būtom patuogesnė. Ontros dalīks nauduotuoju skaitlingoms: dūnèninku ī mažiau, vuo ė rašliavuos anuo atėtinkamā ī mažiau.</p>
<p>Dounèninku tarmie līgėnont so kètuom tor daug daugiau unikaliū īpatībiu ė kalbonťiūju skaitlingoms ī daug dèdésnis, katrë lēd daug kningu a kètuokiuos rašliavuos sava tarmie. Dā jemont istuorėškā, ta žemaitėškas kalbriedas rašītas XIX omžie ė patė tůmetėnė rašliava (vielesnė) bova ont dounèninku tarmies pamūrenkas.</p>
<p>Kertėnė tarmie bėndrėnē žemaiťiu kalbā tòrietom būtė <strong>dounèninku</strong>.</p>